R. Lopata. Kodėl kalbame apie pasaulio ateitį Vilniuje?

Savaitgalį Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto iniciatyva vyko pasaulinis parlamentinis kongresas „Pasaulio ateitis“.

Koks renginio kontekstas?

„Teorinis“.

Yra manančių, kad neįmanoma matyti savo ateities, ją prognozuoti ir projektuoti, nes pasaulio raida nėra priežastinga. Jie sako, esą atidžiau pažiūrėję išvysime, kad istorijoje nėra jokių dėsnių, ji nesivysto nei linijiniu, nei spiralės, nei kitokiais būdais. Pasaulio raidą lemia atsitiktinumai.

Tam prieštaraujantieji nurodo ateitį atskleisti įgalinančius mokslinius instrumentus (pvz., strateginės ateities įžvalgos). Jie įsitikinę, kad tokios metodologijos gali būti strateginių sprendimų pagrindu. Jiems pritaria ir tie, kurie aiškina, kad ateitį galima bandyti nuspėti, tuo pačiu žinant, jog spėjimas nebus teisingas. Bet pats spėjimo procesas prasmingas. Išvydę klydę, būsime labiau pasiruošę spėti naują ateitį.

Vis dėlto, yra viena aplinkybė, kuri savotiškai vienija oponentus. Tai – „juodosios gulbės“. Prisimenant XVII a. europiečius, iki tol mačiusius tik baltąsias, ištikusį šoką aptikus Australijoje juodąsias gulbes, šia metafora apibūdinami bandymai paaiškinti netikėto, didelio ar net lemiamo visuomenei poveikio seką (pirmieji) arba įžvalgos, numatančios sferas, kuriose „juodosios gulbės“ gali išnirti (antrieji).

„Praktinis“.

2022 m. pabaigoje lietuvių iniciatyvai surengti „Pasaulio ateities“ kongresą Vilniuje buvo pritarta pirmajame pasaulio parlamentų Ateities komitetų susitikime Helsinkyje. Į Vilnių atvyko daugiau kaip 100 dalyvių, atstovaujančių kone 30-čiai Šiaurės ir Pietų Amerikų, Australazijos, Azijos, Europos valstybių, 18-ai parlamentų, taip pat globalioms ir regioninėms parlamentinėms organizacijoms bei daugiau kaip 10-čiai ekspertinių institucijų.

Kongresas buvo skirtas pasaulio parlamentų atsakomybės už pasaulio ateitį problematikai. Jo paskata – įsitikinimas, kad šiais visą pasaulį apimančių permainų laikais parlamentai labiau negu bet kada turi veikti plačiai, integraliai ir strategiškai, bendradarbiauti vieni su kitais. Šiandieninė pasaulio kaita yra pernelyg greita, o jam iškilę iššūkiai pernelyg dideli, kad parlamentai bendriesiems pasaulio lygio sprendimams galėtų skirti tik epizodinį dėmesį. Tai turi būti nuolatinė ir centrinė parlamentų svarstoma problematika.

Kongrese įvyko plenarinės sesijos, skirtos geostrateginei pasaulio rekonstrukcijai, demokratijos ateičiai, ilgalaikių sprendimų įgalinimui. Paralelinėse sesijose buvo diskutuota ateities įžvalgų, ilgalaikio tvarumo politikos, geresnio piliečių įtraukimo į ateities problemų sprendimą temomis.

Kongresas priėmė bendrą pareiškimą. Jame pabrėžta, kad ypač Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste pasaulio parlamentai turi stiprinti į ilgalaikius pasaulio ateities iššūkius nukreiptą parlamentinės veiklos matmenį, steigiant ir tobulinant parlamentinius Ateities komitetus arba jų atitikmenis ir taip atliepiant gilesnį ateities įžvalgų ir strateginio mąstymo poreikį.

Kongreso dalyviai be kita ko pareiškė įsitikinimą, kad visuotinai priimtina pasaulio ateitis yra galima tik vadovaujantis tarptautine teise, visiškai atsisakius ginkluotos konfrontacijos kaip tarpvalstybinių konfliktų sprendimo būdo.

Taip pat Kongresas paragino pasaulio valstybių parlamentus visapusiškai įsitraukti į Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Generalinio sekretoriaus 2024 m. rugsėjį rengiamą Ateities viršūnių susitikimą ir jam ruošiamų dokumentų – „Paktas dėl ateities“ ir „Ateities kartų deklaracija“ – rengimą.

Pritarta LR Seimo Ateities komiteto pasiūlymui tęsti šiuo Kongresu pradėtas tarpparlamentines diskusijas dėl svarbiausių pasaulio ateities aspektų. Kitas pasaulio parlamentų Ateities komitetų susitikimas įvyks dar šį rugsėjį Montevidėjuje, Urugvajaus Rytų Respublikoje.

Tas pasaulis, kurį galvojate pažįstantys, baigiasi. Netrukus įsivyraus nauja tikrovė, kuri pakeis viską, ką jūs šiandien manote žiną apie politiką, ūkį, socialinius santykius, kultūrą ir švietimą. Derėtų tam ruoštis.