R. Juška: Po valstybės reformos biurokratija sumažės ir taps lankstesnė

Iš esmės pertvarkius viešąjį sektorių, valstybės tarnautojai ir pareigūnai uždirbs žymiai didesnį atlyginimą, artimesnį privačiam sektoriui ir rinkos dydžiams, pabrėžia valstybės tarnybos reformos bendraautorius, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas liberalas Ričardas Juška. Kartu laukiamas reformos poveikis – iki 2030 m. maždaug dešimtadaliu sumažėsiantis valstybės tarnautojų skaičius.

Ketvirtadienį reformą apsvarstęs Seimas jai pritarė – dabar liks pataisų paketą priimti paskutiniu balsavimu.

„Mūsų šalies viešajame sektoriuje dirba 364 tūkst. darbuotojų, iš kurių 37 tūkst. yra valstybės tarnautojai. Tuo metu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ir Europos Sąjungai priklausančiose šalyse viešojo sektoriaus santykinė dalis yra apie 10 proc. mažesnė negu Lietuvoje. Ilgai laukta valstybės reformos pertvarka leis kurti lankstesnę ir efektyvesnę biurokratiją ir Lietuvoje“, – sako R. Juška.​

Kertinis reformos principas – išauganti valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovų atsakomybė. Iš valstybės biudžeto kiekvienai įstaigai bus skiriamas darbo užmokesčio fondas, kurį, suderėjus su profesinėmis sąjungomis, skirstys įstaigų vadovai. „Direktoriai turės prisiimti atsakomybę ir rinktis: arba nežymiai pakelti algas visiems darbuotojams, arba, perskirsčius funkcijas ir atleidus dalį kadrų, gerokai padidinti atlyginimus kitiems“, – sako komiteto pirmininkas.

Atlyginimų bazė tarnautojams, pareigūnams, politikams auga skirtingais etapais. Pirmiausia, jau nuo šių metų liepos 1 d., didėja merų, vicemerų, administracijos direktorių, teisėjų, žvalgybos ir STT darbuotojų darbo užmokestis.

Kartu pasiektas kompromisas dėl priedų už stažą: išmokos už stažą valstybės tarnyboje liks ir po reformos, tačiau jų dydis negalės viršyti 20 proc.

R. Juškos pastebėjimu, Vyriausybėje parengtos reformos apimtis milžiniška – ji apima 38 įstatymų pataisas.