Baltarusiškų kontrabandinių balionų daužomas Vilniaus oro uostas kuriam laikui nukreipė dėmesį nuo ne mažiau svarbios, jau daug metų Vilnių kamuojančios transporto problemos – spūsčių sostinės gatvėse.
Net neabejoju, kad aviacinės problemos laikui bėgant išsispręs, bet nieko toliau nedarant, su transporto priemonėmis užkištomis Vilniaus gatvėmis teks gyventi ir toliau. Bet kodėl dėl buvusių ir esamų Vilniaus miesto valdžių neveiklumo turi kentėti miesto gyventojai ir svečiai?
Tiesa, šiokių tokių pragiedrulių suteikia Vilniaus miesto vyriausiosios architektės patarėjo Igno Valentinavičiaus įžvalgos, neseniai išsakytos metinėje Lietuvos banko nekilnojamojo turto (NT) konferencijoje.
Patarėjas siūlo kalbėti apie Vilniaus funkcinę teritoriją. Paprastai tariant, tai reiškia, kad Vilniaus miestas nesibaigia ties savo administracinėmis ribomis. Pagrindinis miesto branduolys turi tamprius ekonominius, socialinius ryšius su aplinkiniais urbanistiniais centrais, esančiais Elektrėnų, Trakų ir Vilniaus rajonuose. Specialistas pažymi, kad per pastaruosius 10 metų Vilniaus regione vyko gana sparti urbanizacija. Ir tai ima kelti vis didesnius iššūkius Vilniaus miestui.
Anot I. Valentinavičiaus, pastarojo meto būsto plėtra koncentruota pagal pagrindinius transporto koridorius. Vievyje, Elektrėnuose, Grigiškėse, Lentvaryje, Trakuose, Nemenčinėje pastebimas didėjantis būstų tankis. Taip pat didžiuliu gyventojų kiekiu pasižymintys arealai yra tam tikruose Vilniaus miesto lokaliuose centruose – Grigiškėse, Naujojoje Vilnioje, Pilaitėje.
Nors Vilniaus regionas demografine prasme vystosi policentriškai, didžioji problema yra tai, kad pagal darbo vietų lokaciją jis yra monocentriškas. Tai yra, didžioji dalis darbo vietų yra sukoncentruota Vilniaus miesto centrinėje dalyje. Svarbiausia ekonominė veikla vykdoma Naujamiestyje, Senamiestyje, Vilkpėdėje, Lazdynuose, Karoliniškėse, Pilaitėje, Viršuliškėse, Šeškinėje, Šnipiškėse, Žirmūnuose ir Fabijoniškėse. Šioje teritorijoje gyvena 246 tūkst. gyventojų, o darbo vietų yra 352 tūkst. Šioje zonoje per metus sukuriama apie 10 mlrd. eurų pridėtinės vertės.
Reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad Vilniaus Senamiestyje bei Naujamiestyje nuolat vyksta dideli kultūriniai renginiai bei intensyviai išvystyta paslaugų, pramogų, prekybos veikla. Be jokios abejonės, tai irgi yra reikšmingas papildomas žmonių traukos šaltinis.
Tokia situacija užprogramuoja žmonių mobilumo problemas. Tiesiog dabartinė kelių infrastruktūra ir veikianti Vilniaus miesto viešojo transporto sistema nėra pajėgi sėkmingai aptarnauti, tokį išaugusį kiekį žmonių.
Atsiradęs didelis darbo ir būsto vietų Vilniaus regione disbalansas iš dalies ir nulemia miesto transporto arterijų užsikišimą. Žmonės yra priversti praleisti daug laiko spūstyse, nes jiems reikia nuvažiuoti į darbą, esantį miesto centre, ir iš jo grįžti. O kur dar vaikų mokslai, būreliai, užsiėmimai.
Deja, dabartinė Vilniaus miesto valdžia, kiekvieną dieną matydama nesibaigiančias miesto spūsčių problemas, nesiima jokių ryžtingų žingsnių, kad ilgainiui situacija gerėtų. Vietoje to miesto savivaldybė toliau leidžia milijonus eurų neperspektyvaus troleibusų parko atnaujinimui. Ir tuo pačiu palaipsniui, nepasiūlydama vilniečiams šiuolaikiško greito viešojo transporto alternatyvų, didina viešojo transporto bei automobilių stovėjimo kainas.
Gaunasi savotiškas uždaras labirintas, iš kurio miesto vadovybė niekaip neranda (o gal ir neieško) išėjimų. Kuo daugiau leidžiama pinigų naujiems troleibusams ir autobusams įsigyti, tuo labiau prisirišama prie esamo viešojo transporto tinklo. O šis nėra pajėgus atliepti pasikeitusių demografinių Vilniaus iššūkių. Akivaizdu, kad dabartinis miesto transportas, nors ir turi savo „žaliąsias“ juostas, yra lygiai taip pat priverstas laukti spūstyse prie sankryžų ar eismo žiedų.
Problema dar labiau gilėja, nes, pripažinkime, nė vienai miesto valdžiai kol kas taip ir nepavyko žmonių iš nuosavų automobilių persodinti į viešąjį transportą – dėl to, kad jis yra nepatogus ir lėtas.
Reikia pripažinti, kad Vilniaus spūsčių problema jau kurį laiką nebėra vien tik Vilniaus savivaldybės problema. Tai pripažįsta ir miesto vyriausiosios architektės patarėjas, teigdamas, kad nemažas žmonių srautas gyvena regione, o kiekvieną dieną dirbti važiuoja į sostinės centrinę dalį.
Vilniaus viešojo susisiekimo klausimai turėtų būti sprendžiami regioniniu ar nacionaliniu lygiu. Alternatyvaus viešojo transporto sistemos kūrimas turi tapti prioritetiniu tikslu, jeigu norime, kad miestas galutinai nebūtų „uždusintas“ eismo spūstyse. Kas tai galėtų būti? Metro, greitasis tramvajus ar regioninis modernus traukinių tinklas – atsakyti turėtų profesionalai. Tačiau akivaizdu, kad viešasis vilniečių susisiekimas ateityje privalo būti atsietas nuo esamo gatvių tinklo. Iš esmės tai pagreitintų žmonių mobilumą ir sudarytų kur kas geresnes galimybes iš viso Vilniaus regiono per trumpą laiką pasiekti centrinę miesto dalį. Suprantama, kad naujoji viešojo transporto sistema spręstų ir miesto gatvių spūsčių problemas, nes vykti savo automobiliu į miesto centrą žmogui būtų nebenaudinga.
Tačiau norint pasiekti kokybinius pokyčius šioje srityje reikalinga Vilnius miesto valdžios lyderystė, sudarytas aiškus veiksmų planas ir daromi konkretūs žingsniai, įtraukiant ir nacionalines institucijas į projekto vystymą.
Tai daryti jau reikėjo vakar, tačiau iki šiol apsiribojama tik teoriniais pasvarstymais ir nėra jokių signalų, kad tai bus pradėta daryti rytoj. O kol miesto politikai trypčioja vietoje ir dėl savo neryžtingumo įkaitais laiko visą miestą, vilniečiai kantriai gaišta savo brangų laiką spūstyse ir nebūtinai geru žodžiu Vilniaus valdžią mini…
Įrašykite vardą
Įrašykite el. paštą
Neteisingas el. pašto adresas
Įrašykite žinutę
[cf7sr-simple-recaptcha]
