R. Imbrasas. Netinkamas laikas stabdyti Lietuvos ekonomikos augimą

Kaip ir visi sveiko proto žmonės, linkiu ir tikiuosi, kad Lietuva išvengs blogiausio scenarijaus ir į tiesioginius karinius veiksmus nebus įtraukta. Tačiau karas mūsų pašonėje visu pajėgumu jau vyksta ilgą laiką. Kiekviena nauja diena yra mums skirta galimybė stiprinti savo valstybės gynybinį potencialą, tam, kad jeigu potencialus priešininkas ateityje nuspręstų atsisukti į mūsų pusę, jam kiltų daug abejonių, ar verta pradėti.

Lietuvos valdžia adekvačiai supranta situacijos svarbą ir imasi įgyvendinti sprendimus, kurie yra orientuoti į didesnius karinius pajėgumus. Tam reikalui nuspręsta gerokai padidinti krašto apsaugos finansavimą iki tokio lygio, kurio Lietuva dar nematė.

Suprantama, kad surasti papildomus 12 milijardų iki 2030 metų valstybės biudžete ir gyventi taip, kaip iki šiol gyvenome, neišeina. Reikia kažko atsisakyti, kažkam mokėti daugiau mokesčių ar pasiskolinti daugiau pinigų.

Deja, kai kurios visuomeninės organizacijos ignoruoja šią realybę, siekdamos savo siaurų tikslų arba tiesiog lengvabūdiškai Lietuvos egzistencinius klausimus nustumdamos į šalį. Tai yra patogi, bet labai savanaudiška pozicija, visiškai negalvojant apie svarbiausią Lietuvos interesą – išlaikyti ir apginti valstybę.

Išskirtinį dėmesį gaudami tiek žiniasklaidoje, tiek televizijoje, aplinkosaugos koalicijos aktyvistai viešai kala prie kryžiaus Vyriausybę, nepagrįstai teigdami, kad dabartinė valdžia visiškai nesirūpina Lietuvos miškų išsaugojimu. Neva Lietuvos miškai yra toliau beatodairiškai kertami, o Aplinkos ministerija ir Vyriausybė nieko nepadarė, kad sustabdytų šį Lietuvos gamtai pražūtingą procesą.

Vyriausybės pastangas surasti skirtingų visuomenės interesų balansą, rasti kompromisą tarp valstybės aplinkosauginių ir ekonominių tikslų vadina „imitacija“ ar „kosmetinėmis“ priemonėmis.

Reikia pastebėti, kad jau dabar Vyriausybė ėmėsi iniciatyvos dar labiau riboti ūkinę veiklą Lietuvos miškuose. Siūloma sumažinti plynųjų kirtimų plotus bei uždrausti plynuosius kirtimus tam tikrų kategorijų miškuose. Jeigu toks sprendimas bus įgyvendintas, per metus vien tik valstybinė Miškų urėdija į rinką patieks 0,6 mln mažiau kubinių metrų medienos ir praras 22,5 mln eurų pajamų. Jau nekalbant apie kitų sektorių ir valstybės biudžeto praradimus.

Gal, aplinkosaugos koalicijos aktyvistai gali nurodyti, iš kur valstybė kompensuos šias prarastas pajamas? Gal jie gali pasikalbėti su regiono gyventoju ir jam pasakyti, kad sumažinus ūkininkavimą miškuose, jis ir jo šeima praras pragyvenimo šaltinį, nes medienos apdirbimo įmonė užsidarys, nebegaudama žaliavos. Gal jie gali susitikti su tos savivaldybės meru ir jam paaiškinti, kad artimiausiu metu nebus pinigų rajono keliams tvarkyti, nes bankrutavusi medienos perdirbimo įmonė nemokės jokių mokesčių į savivaldybės biudžetą.

Kaip norite, taip, bet Lietuvos medienos pramonė yra labai reikšminga valstybės ekonomikos dalis, atnešanti į valstybės ir savivaldybės biudžetus šimtus milijonų eurų kasmet bei sukurianti dešimtis tūkstančių darbo vietų Lietuvos regionuose. Jos sunaikinimas reikštų, kad yra ne artėjama, bet tolstama nuo savo svarbiausio šio laikmečio tikslo – apsaugoti valstybę ir jos gyventojus nuo išorinės karinės agresijos.

Nesitiki, kad to sąmoningai siekia Lietuvos žalieji, norėdami ūkininkavimą visiškai išstumti iš Lietuvos miškų. Gal visgi ateina laikas suvokti ir susitarti, kad reikia palaikyti ir skatinti Lietuvoje dar veikiančią pramonę tam, kad galėtumėme užtikrinti savo šalies gynybą? Gal tai netruks amžinai? Visuomenė turi daug tikslų ir interesų, bet gal dabar susitelkime ties svarbiausiu – Lietuva turi išlikti kaip valstybė. Šį tikslą pasiekus, ateityje galėsime sėkmingai įgyvendinti ir kitus mūsų visuomenei aktualius tikslus.

Tik protingai tvarkydami ekonomiką, turėsime užtektinai resursų gynybai. Ką reiškia protingai tvarkyti ekonomiką? Tai reiškia protingai uždirbti ir protingai išleisti pinigus.

To ir noriu palinkėti mūsų valdžiai, verslui ir visuomenei.