R. Imbrasas. Ne generatoriai, o kokybiškas elektros tiekimas Lietuvos žmonėms

Lietuva yra rami šalis, kai kalbame apie gamtos stichijas. Tačiau šylant klimatui ir pas mus vis dažniau užsuka ekstremalūs orų reiškiniai. Štai visai nesenai, per dalį Lietuvos teritorijos praūžė vasariška audra. Panašių vėtrų buvo ir ateityje bus dar daugiau. Tačiau ši audra tapo ypatinga, nes atskleidė mūsų valstybės energetinio saugumo bėdas.

Pirmiausia nustebino audros sukelti padariniai, šalies elektros perdavimo sistemoms. Elektros operatorių vieši pranešimai, iškart po audros skelbė, kad dėl įvairių sistemų gedimų, elektros neteko daugiau kaip 200 tūkstančių Lietuvos namų ūkių. Beje, ta pati audra prasinešė ir pas kaimynus latvius, tačiau nuostolių padarė kur kas mažiau.

Dar labiau nustebino už elektros linijų atstatymą atsakingų įstaigų reakcija. Gedimų pašalinimas vyko labai lėtai. Po trijų parų, elektros dar neturėjo dar arti 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Kas čia atsitiko? Ir ką ši situacija atskleidė?

Akivaizdu, kad toks energetikų fiasko liudija apie prastą energetikos sistemos būklę Lietuvoje. Ar neatsitiko taip, kad valstybinis gigantas Ignitis Group, atsakingas už elektros infrastruktūros vystymą Lietuvos vartotojams, pastaraisiais metais į šią valstybės prievolę numojo ranka? Jie nusprendė užsiimti bizniu kaimyninėje Lenkijoje kuriant vėjo energijos parkus, vystyti jūrinę energetiką. Suprantama, kad tokiu atveju investicijoms į perdavimo linijas Lietuvos vartotojams lėšų lieka mažai.

Ar tikrai valstybės valdoma įmonė turi vaikytis pelno ir kamšyti biudžeto skyles Lietuvos gyventojų energetikos saugumo sąskaita? Akivaizdu, kad ne. Valstybinės įmonės prioritetas turi būti Lietuvos teritorijoje esančių perdavimo sistemų kokybė.

Kodėl vidutinė audra padarė tokią didelę žalą? Ir kas nutiks, jeigu ateityje Lietuva dar sulauks stipresnio vėjo? Didelius elektros tiekimo sutrikimus nulemia tai, kad daugelyje atkarpų Lietuvoje elektra perduodama antžeminėmis oro linijomis. Ant jų virtę medžiai ir buvo pagrindinė masinių gedimų priežastis. Viso to būtų pavykę išvengti, jeigu Lietuvoje elektra būtų perduodama kabeliais po žeme ir laiku pašalinami medžiai, kurie krisdami gali pažeisti elektros perdavimo linijas. Deja, valstybės įmonės vadovybei tai, matyt, ne pats svarbiausias rūpestis.

Energetikos ministras aiškina, kad kabeliavimas reikalauja daug investicijų. Ir todėl valstybė būtų priversta branginti elektros kainą žmonėms. Tačiau tuo pačiu ministras, arogantišku tonu siūlo žmonėms, sėdintiems be elektros trečią ar ketvirtą parą, nusipirkti generatorius. Belieka tikėtis, kad žmonės likę be elektros neturėjo galimybės žiūrėti televizoriaus ir šios nesąmonės neišgirdo.

Ministre, generatorius žmonėms kainuoja pinigus. Tai irgi yra namų ūkių išlaidos, tai kuo tai skiriasi nuo brangesnio elektros tarifo? Pagaliau, generatoriaus laikymui reikalingos tam tikros sąlygos, o kaip tai padaryti gyvenant daugiabučiuose namuose? Gal ministras galėtų paaiškinti, kodėl taip beviltiškai ilgai užtruko linijų atstatymo darbai? Kodėl žmonės be elektros buvo palikti likimo valiai?

Graudžiai atrodo ir ESO vadovybės pažadas atlyginti žmonėms nuostolius už sugedusį maistą šaldytuve. Žmonėms elektra atiteka ne už dyką. Jie už viską susimoka. Ir kaip pirkėjai nori, kad jiems būtų teikiama saugi ir kokybiška paslauga. Kad valstybės valdoma įmonė, kuri yra išlaikoma iš mūsų žmonių sumokamų mokesčių, atliktų savo pareigas ir nevedžiotų jų už nosies.

Gerbiamieji, nesvarstykite kaip kompensuoti už surūgusį pieną šaldytuve. O kaip užtikrinti saugų ir kokybišką elektros tiekimą Lietuvos žmonėms.