R. Imbrasas. Metro Vilniuje. Nustokime svarstyti – darykime

Paryžius niekada neturėtų Eifelio bokšto, o Roma Kolizėjaus, jeigu šių didingų statinių autoriai būtų tiek ilgai svarstę, ką ir kaip statyti. Kaip apie miesto viešojo transporto ateitį svarsto buvusios ir esama valdžios. Aišku, valdžios neįgalumo, neveiksnumo ir negebėjimo bei neaiškių sandorių simboliu yra tapęs Nacionalinis stadionas.

Bet Vilniaus viešojo transporto projektai irgi neatsilieka. Iš gausybės politikų tuščių priešrinkiminių pažadų, įvairių tyrimų studijų bei vizijų, kaip turi atrodyti Vilnius susisiekimas, jau buvo galima nutiesti platų ir ne vieną aplinkkelį aplink sostinę.

Kiekvieną kartą, kai Vilniuje pasikeičia savivaldybės valdžia, pradeda viešai kalbėti apie tai, kaip bus sprendžiamos susisiekimo problemos vilniečiams bei miesto svečiams. Ne išimtis ir dabartinė tarybos dauguma su meru. Vilniečiai jau ne kartą girdėjo ir net matę gražias futuristines vizualizacijas apie oro gondolas, modernų tramvajų ar metro. Tačiau nė vienas iš šių miesto strateginių susisiekimo projektų taip ir nepajudėjo nė per žingsnį įgyvendinimo link. Kol politikai ir ekspertai skendi nesibaigiančiuose ginčuose, žmonės ir toliau priversti naudotis senu, nepažangiu, lėtu ir daug rūpesčių jiems keliančiu, dar sovietiniais laikais sukurtu autobusų bei troleibusų tinklu.

Geriausia, kas laikas nuo laiko nutinka, tai dalis autobusų ir troleibusų parko atnaujinimas. Ir tai pateikiama kaip didelis valdžios nuopelnas ar laimėjimas. Iš Vilniaus savivaldybės kabinetų vėl vis garsiau skamba tramvajaus versija. Tačiau kaip visada, aiškių ekonominių, socialinių, architektūrinių ar infrastruktūros analizių visuomenei nepateikiama.

Greitojo tramvajaus projekto įgyvendinimas atrodo kaip utopiją ir todėl, kad viena jo atšaka planuojama Kalvarijų gatve. Šios gatvės išplėtimas tramvajaus juostoms, atrodo nerealus fiziškai, arba reikalaujantis milžiniškų finansų, nes reikėtų išpirkti didelį nekilnojamo turto kiekį. Kitu atveju, esamuose Kalvarijų gatvės ribose, greitojo tramvajaus linijos įgyvendinimas stipriai sumažintų arterijos pralaidumą automobilių transportui ir srautai užkimštų kitas gatves.

Kur kas solidžiau ir ekonomiškai pagrįsčiau atrodo metro linijos (vienos ar keletos) statybos sostinėje. Reikia pripažinti, kad metro idėja yra labiausiai išvystyta ir parengta. Jau daug metų metro idėjos entuziastas, amžinatilsį J. Zykus, vystė šį projektą, įkūrė Metro Sąjūdį. Net Lietuvos Respublikos Seime buvo įkurta Vilniaus metro paramos parlamentarų grupė, priimtas Vilniaus metro įstatymas, numatantis svarbiausias teisines sąlygas tokio grandiozinio projekto įgyvendinimui.

Svarstant apie sostinės susisiekimo ateitį ir siekiant turėti efektyvią viešojo transporto sistemą, nebereikėtų blaškytis tarp įvairių alternatyvų, o susikoncentruoti ties metro projektavimo ir statybos darbais. Kaip ir numato metro įgyvendinimo įstatymas, toks svarbus visai valstybei projektas galėtų būti finansuojamas ne tik iš biudžeto pinigų, bet ir pritraukiant privačius vystytojus, kurie šioje srityje yra sukaupę patirties ir kompetencijos.

Vilnius – gyventojų skaičiumi augantis miestas ir ateityje aiškiai įsitvirtins kaip didžiausias Baltijos regiono miestas. Todėl argumentai, kad metro statybai Vilnius yra per mažas, nėra pagrįsti. Kita vertus, Europoje mes turime pavyzdžių, kada metro transportas sėkmingai veikia panašaus dydžio miestuose ir keleivių srautas yra pakankamas. Tokia teigiama patirtimi gali pasigirti Strasbūro miestas.

Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai Ukrainoje, požeminiai metro statiniai įgyja ir strateginę reikšmę civilių saugumui. Kijyve, Charkive metro tuneliai tapo saugiu prieglobsčiu dešimtims tūkstančių ukrainiečių pasislėpti nuo priešo raketų atakų. Metro, tiesiogine žodžio prasme, saugojo žmonių gyvybes. Metro teikiami privalumai net leido ukrainiečiams žiauraus karo metu nenutraukti vaikams organizuojamo švietimo proceso.

Todėl investicijos į metro yra skirtos ne tik pagerinti žmonių susisiekimą, bet ir užtikrinti jų saugumą. Labai didelė tikimybė, kad įvairių karinių incidentų pavojus mūsų šalyje neišnyks dar ilgą laiką. Todėl Vilniuje veikiantis metro būtų reali ir patikima slėptuvė daugumai Vilniaus miesto gyventojų ir svečių.

Be jokios abejonės, tokio strategiškai svarbaus susisiekimo objekto vystymas duotų didelę naudą Lietuvos ekonomikai. Projektavimo, statybų, rangos procesai generuotų daug užsakymų lietuviškam verslui, sudarytų palankias sąlygas veikti paslaugų sektoriui.

Lietuva pastaraisiais dešimtmečiais neturėjo svarbių ekonominių projektų, ties kuriais galėtų susitelkti valdžia, verslas bei visuomenė. Vilniaus metro galėtų tapti artimiausio dešimtmečio svarbia valstybės ekonominio, socialinio bei saugumo užtikrinimo ambicija. Bet tam reikia aiškios lyderystės, stipraus mentaliteto bei politinės valios kurti ir daryti, o ne dejuoti ir griauti.

Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.