R. Imbrasas. Lietuva kasmet praras 1.4 mlrd eurų

Seime svarstomam Miškų įstatymui naujai pateiktose išvadose, Vyriausybė siūlo stipriai didinti apribojimus ūkinei veiklai, medžiapjūtei. Ketinama visiškai uždrausti arba iki minimumo apriboti plynuosius kirtimus visų kategorijų miškuose. Nacionaliniuose parkuose ir draustiniuose jie bus draudžiami, regioniniuose parkuose griežtai ribojami, o ūkiniuose miškuose nuo esamo kiekio sumažinti net per pusę.

Toks radikalus sprendimas bus taikomas tiek privačiuose, tiek valstybiniuose miškų plotuose. Suprantama, kad Lietuvos miškų išsaugojimas yra svarbus valstybės prioritetas, bet visgi toks nesubalansuotas pokytis turės labai didelį neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai.

Priėmus naujai redaguotą Miškų įstatymą, dėl jame numatyto perteklinio reguliavimo valstybės valdomi miškai per metus praras apie 60 milijonų eurų pajamų, o valstybinių miškų urėdija į valstybės biudžetą perves 20 milijonų eurų mažiau.

Būtina pastebėti, kad išaugę ribojimai ir reguliavimai gerokai padidins ir administravimo išlaidas. Papildomai reikės išleisti apie 5-10 milijonų eurų per metus ir tai dar ne viskas. Medienos sektorius susidurs su katastrofišku žaliavinės medienos tiekimo trūkumu. Preliminariais skaičiavimais, baldų ir medienos pramonė gali prarasti net 250 milijonų eurų per metus, tai iš esmės reikštų ištiso Lietuvos medienos pramonės sektoriaus žlugimą.

Akivaizdu, kad toks staigus pokytis nulems medienos pramonės įmonių bankrotų bangą, stipriai išaugusį nedarbą regionuose. Tokia situacija lems ir kapitalo iškėlimą į kitas šalis bei medienos produkcijos kainų augimą. Valstybės biudžetas neteks šimtus milijonų eurų sumokamų mokesčių.

Nauji siūlymai ne tik kardinaliai mažina valstybės biudžeto pajamas, bet ir užprogramuoja papildomas valstybės iždo išlaidas. Žadama, kad privačių miškų savininkų nuostolių atlyginimui, kiekvienais metais bus numatoma 15-30 milijonų eurų, taip pat privačių miškų savininkus bandoma užliūliuoti gražiais pažadais apie šviesią ateitį, kad jie galės uždirbti iš anglies kreditų, rekreacinio turizmo vystymo. Visa tai kol kas yra tik fantazijų kupinos vizijos.

Didžiausia problema yra tai, kad naujoji Vyriausybė imasi pokyčių, Lietuvos miškų administravime ne nuo to galo. Lietuva iki šiol neturi miškų strategijos, kurioje būtų aiškiai sudėlioti principai, kaip ateityje bus vystomi Lietuvos miškai. Lietuva neturi ilgalaikės vizijos, kurioje būtų aiškiai subalansuotas miškų naudojimas ir aplinkosauginės ambicijos. Kol nėra strategijos, dėl kurios pasiektas visuotinis konsensusas, tokie epizodiški, proginiai bandymai kažką griežtinti ar laisvinti yra neproduktyvūs ir atnešantys daug sumaišties valstybės administravime bei ekonomikos plėtroje.

Ypač glumina tai, kad Miškų įstatymo pataisos yra teikiamos tokiame sudėtingame geopolitiniame kontekste. Dramatiškai besikeičianti saugumo situacija aiškiai diktuoja Lietuvos prioritetus. Visuotinai sutariama, kad artimiausius metus valstybė turi sutelkti neįprastai dideles lėšas gynybos stiprinimui, tam prireiks ne tik taupyti, skolintis, įvesti naujus mokesčius gyventojams, bet ir vystyti ekonomiką. Tuo tarpu naujas miškų įstatymas yra akivaizdžiai mažinantis valstybės ekonominį potencialą. Planuojami nauji ir neproporcingi ūkininkavimo miškuose draudimai bei ribojimai atima iš valstybės šimtamilijonines įplaukas. Dar daugiau, jie pareikalauja dešimčių milijonų išlaidų administravimui bei nuostolių padengimui kompensuoti.

Todėl kyla pagrįstas klausimas, kaip tikimasi surinkti iš verslo papildomus pinigus gynybai, kada kertama paskutinė šaka, ant kurios tas verslas ir tupi. Ar Vyriausybė veikia kaip vientisas mechanizmas, ar kairė žino, ką daro dešinė?

Jeigu Finansų ministerija suka galvą iš kur surasti papildomus milijonus eurų, tai Aplinkos ministerija tuo pačiu metu, lengva ranka inicijuoja naujus įstatymus, kurie šimtais milijonų mažina valstybės pajamas, kaip tai suprasti? Suprantama, kad Lietuvos miškai turi būti saugomi ir prižiūrimi, bet šiandien svarbiausias uždavinys yra pasirūpinti valstybės saugumu bei gynyba, kad Lietuvos miškai neatitektų svetimai valstybei. Labai tikiuosi, kad taip galvoja visi ministrai Vyriausybėje.