R. Imbrasas. Dabartinis viešasis transportas tampa prabanga vilniečiams

Vilniaus miesto valdžia ženkliai brangina autobusų ir troleibusų bilietų kainas. Tradicinis valdžios argumentas, kad viskas brango, o mes seniai kainų nedidinome ir dabar atėjo laikas, yra beviltiškas. Efektyviai veikianti valdžia nėra skirta didinti kainas miestiečiams. Ji yra gabi tiek, kiek sugeba atpiginti viešąsias paslaugas arba padaryti jas kokybiškesnes. Vilniaus valdžia pasirinko kainų augimo kelią. Atidžiau panagrinėkime, kas čia negerai. Ar išnaudoti visi esami resursai nebranginti viešojo transporto bilietų Vilniuje? Tikrai ne.

Žmonių pervežimas yra viešoji paslauga Vilniuje, ją teikia savivaldybei priklausantis autobusų ir troleibusų parkas. Viešoji paslauga yra apmokama iš dviejų šaltinių: keleiviai patys susimoka pirkdami bilietus, ir savivaldybė iš mokesčių mokėtojų biudžeto dengia dalį įmonės išlaidų. Viešoji paslauga kainuoja tiek, kiek kainuoja veiklos sąnaudos ją atlikti. Viešosios paslaugos tiekėjai neturi siekti pelno vartotojų sąskaita. Tai yra neteisinga žmonių atžvilgiu, nes pelno siekianti įmonė dėl savo išskirtinės padėties rinkoje gali piknaudžiauti paslaugų kainomis.

Viešai sakoma, kad Vilniaus viešojo transporto veiklai trūksta lėšų, todėl yra keliami įkainiai. Bet kaip paaiškinti faktą, kad ir su dabartiniu kainų lygiu įmonė paskutiniais metais turėjo 9 milijonus eurų pelno? Kiek tada įmonė planuoja padidinti pelną įvedus naujas kainas? Kodėl įmonės pelnas kraunamas keleivių sąskaita? Ir pagaliau, kodėl šis pelnas nepanaudojamas įmonės veiklos išlaidoms dengti, tokiu būdu Vilniaus transportininkai atpigintų savo paslaugų kainą? Dėl šios situacijos valstybinė kainų reguliavimo tarnyba turėtų neleisti didinti bilietų kainų, nes įmonė, naudodama savo monopolinę padėtį kainodaroje, naudoja per didelę pelno normą.

Ar drastiškas bilietų branginimas atlieka strateginį Vilniaus transporto organizavimo tikslą – perkelti kuo daugiau žmonių iš automobilių į viešąjį modernų transportą? Nepaisant skambių deklaracijų apie žalią Vilnių, einama priešinga kryptimi. Pabrangę viešojo transporto bilietai tikrai neskatina vilniečių iš savo automobilių persėsti į autobusus ar troleibusus. Galbūt pirkdami brangesnę paslaugą, vilniečiai ir jų svečiai gaus geresnę kokybę? Artimiausiu metu tikrai ne. Priešingai, kai kurie techniniai sprendimai tik apsunkins keleivių gyvenimą.

Pavyzdžiui, įvedus naują atsiskaitymo už bilietus tvarką, keleiviai galės atsiskaityti tik mokėjimo kortele, susimokėti grynais galimybės nebebus. Suprantu, toks atsiskaitymo būdas yra pažangus ir patogus įmonės administracijai, o ir didžiai daliai keleivių priimtinas. Bet kodėl siaurinamos klientų galimybės ir ribojami pasirinkimai? Pagaliau, Vilniaus keleiviniu transportu naudojasi ir iš regiono atvažiavę žmonės, ir užsienio turistai, kurie galbūt ne visada turi galimybę atsiskaityti mokėjimo kortele. Siaurinamos žmonių galimybės daro viešąją paslaugą mažiau patrauklią.

Gal pabranginus bilietų kainas bus galima greičiau pasiekti kelionės tikslą? Akivaizdu, kad ne. Viešasis transportas ir toliau bus priverstas piko valandomis stovėti miesto gatvės spūstyse. Kadangi bilietai išskirstyti pagal laiko intervalus, tiesiog pabrangs spūstyse laukiančių keleivių minutės. Paradoksalu, bet vilniečiai brangiau mokės ne tik už važiavimą, bet ir už stovėjimą.

Su esamu troleibusų ir autobusų parku bei stotelių infrastruktūra nebus pagerinta negalią turinčių keleivių situacija. Ne visur pritaikyti įlipimai bei išlipimai, užmiršti regėjimo problemas turintys keleiviai. Neapgalvoti valdžios sprendimai dažnai kainuoja didelius pinigus mokesčius mokantiems žmonėms.

Bet pasitaiko situacijų, kada valdžios delsimas, neryžtingumas ir negebėjimas priimti strateginių sprendimų bendruomenei padaro didesnę žalą. Panašu, kad Vilniaus viešasis susisiekimas yra patekęs į tokią situaciją, ir eilę metų už miestiečių pinigus bandoma ramstytis į seną viešojo transporto sistemą. Leidžiami pinigai naujiems autobusams ar troleibusams pirkti, miesto pakraščiuose įrenginėjamos parkingo aikštelės, tačiau net ir atnaujinus parką situacija iš esmės nesikeičia. Viešojo transporto patrauklumas nedidėja, o Vilniaus gyventojai nekeičia savo ydų ir įpročių. Miestas toliau kemšasi ir nemažina taršos.

Dideli pinigai išleidžiami neperspektyviai, vietoj to, kad Vilnius apsispręstų strategiškai vystyti naujos kartos viešąjį transportą pažangiomis technologijomis. Tai galėtų būti metro ar naujos kartos greitaeigiai tramvajai. Naujos kartos transportas užtikrintų kokybišką šuolį organizuojant viešąjį susisiekimą mieste. Daugelio ilgamečių problemų sprendimai, tokių kaip spūstys, susisiekimo greitis, diskomfortas, miesto tarša, ekonominis efektyvumas, gerokai pajudėtų iš mirties taško.

Trypčiodama vietoj, Vilniaus valdžia praranda brangų laiką ir pradeda atsilikti nuo kitų Lietuvos miestų, kuriuose jau užgimsta stambūs ateities transporto projektai. O dėl tokio atsakingų pareigūnų neveiklumo ir neryžtingumo vilniečiai tampa savotiškais įkaitais ir yra priversti dalintis vis didesne finansine našta išlaikant senąjį miesto viešojo transporto tinklą.