Prof. R. Lopata. Apie nacionalinės vienybės koaliciją

Regis, turime bendrą pojūtį. Nelabai gerą. Kaip veikiausiai pasakytų Timothy’is Snyderis, neišvengiamybės politikos, t. y. jausenos, kad ateitis yra tik daugiau dabarties, kad progreso dėsniai žinomi, jokių alternatyvų nėra ir todėl daugiau nėra ką dėl to daryti, nebeliko.

Sena pasaulėtvarka bliūkšta. Naujos dar nėra, nors kai kurie jos kontūrai aiškėja: transakcijos, mainai, dalybos. Saugumo pamatų laipsniška erozija atskleidžia, kas atlaiko išbandymus, ką galima sutvirtinti, ką perstatyti, o svarbiausia – ką reikia permąstyti.

Būsimas Vokietijos kancleris jau pasiūlė įsteigti šalies Nacionalinę saugumo tarybą ir kitas valdymo reformas, siekiant įveikti strateginės kultūros trūkumus. Jis sako, esą „neaišku, ar iki NATO aukščiausiojo lygio susitikimo šių metų birželį vis dar kalbėsime apie dabartinę NATO formą – galbūt greit turėsime sukurti nepriklausomą Europos gynybos pajėgumą.“

Danija, tiesiogiai „užgauta“ Donaldo Trumpo, paskelbė apie 6 milijardų pinigų paketą gynybai dabar. Beje, danų premjerė apie tokį sprendimą pranešė spaudos konferencijoje, apsupta visų politinių partijų vadovų.

Šiuo metu Lietuvoje NATO turime su amerikiečių kariais. Suprantama, mūsų atveju vietinių gynybos pajėgumų vystymas ir jų finansavimas, pasirengimas visuotinei gynybai ir pan. – būtinos sąlygos. Bet politikoje visada yra alternatyvų, o šiuo metų iškilo keletas – išties blogų. Randasi daug pavojų bei grėsmių net be NATO.

Pirmiausia, jos geopolitinės ir iš užsienio politikos srities. Tai reikalauja adekvataus tarptautinės padėties supratimo ir politinės sutelkties. Kaip elgsimės, jei už premjero manomus iš JAV atvežtus fabrikus, pavyzdžiui, D. Trumpo administracija paprašys paslaugos – visiškai atverti rusiškąjį Kaliningrado tranzitą? Kaip elgsimės su baltarusiškomis trąšomis, jei Vašingtonas nuims sankcijas Minskui? Kaip realiai spręsime klausimus, susijusios su imigrantais iš posovietinės erdvės? Ar permąstysime, iš kur geriausia pirkti ginklus, ypač išmaniuosius? Ar pajėgi dabartinė valdančioji koalicija į tai tinkamai atsakyti? Koalicija, kurioje yra ir antisemitų, ir rusiškais pasakojimais (naratyvais) garsėjančių veikėjų, ir vien dėl to nelaikytina stabilia.

Jei kalbame apie maksimalius resursus atgrasymui, ar realu būtų finansuoti socialinės rūpybos, sveikatos, švietimo, savivaldos ir kt. biudžetines programas taip, kaip numatyta? Ar suskaitmeninom valstybę ir tuos duomenis saugiai perkėlėme? Ar dabar metas kalbėti apie mokesčių politikos pokyčius? Apie kokias reformas, jų kryptis šiandien verta apskritai svarstyti?

Pasaulio tvarkos neapibrėžtume atsakymams į šiuos ir daugelį kitų klausimų reikia visuomenės supratimo ir pritarimo. Panašu, kad signataras Rimvydas Valatka yra teisus, kviesdamas keisti tiek savo mąstymus, tiek galbūt ir šalies valdymą. Veiksmingiausias dabartinėmis aplinkybėmis būdas tai padaryti – per nacionalinės vienybės koaliciją. Koaliciją, kurią sudarytų tie politiniai veiksniai, kurie savo matymus grindžia valstybės vertybinių ir pragmatinių interesų darna, demokratija, pagarba žmogaus teisėms, stipria laisvės ir demokratijos gynyba nuo autokratijų grįsta geopolitika.