Premjeras dabartinės sudėties valdančiajai koalicijai – tiktai techninė detalė.

Lietinga vasara nuplovė socdemų pastangas išsaugoti premjerą Palucką. Galėčiau prisidėti sveikindamas Lietuvą ir pilietinę visuomenę, bet turiu rimtų abejonių, ar bus taip reikalingų tikrų pokyčių. 

Padėjus visas šios Vyriausybės narių politines kaukes į šalį, daugiau nei akivaizdu, kad premjeras dabartinės sudėties valdančiajai koalicijai – tiktai techninė detalė. Kas bebūtų naujas kandidatas į premjerus, jis beveik garantuotai visiems koalicijos partneriams tiks. Nes tiek socdemai, tiek jų draugai koalicijoje žino: jei rinkimai vyktų šiandien, jie būtų stipriai sumušti, jau prasileidę tiek įvarčių į savus vartus.

Todėl visi, pakeitus Palucką, toliau stovės draugiškai susikibę rankomis ir prisiekinės, kad šiuo metu (esą vardan mūsų valstybės saugumo) negali mesti kelio dėl takelio. Taip koalicijoje liks ir Nemuno aušros veikėjai (norėčiau šioje vietoje klysti).

Kas buvo ir liks stabilu šioje nepajudinamoje koalicijoje: tai nepagarba rinkėjams, kuri be pertraukų tęsiasi nuo pat rinkimų. Socdemų koalicijos silpnumas tampa visos valstybės silpnumu. Ši koalicija liks dėl to, kad silpni gali remtis tik dar silpnesniais.

Socdemų prezidiumas ir šios partijos elitas buvo patvirtinęs Palucko tinkamumą toliau eiti pareigas, kartu su prezidentu išleido jį medaus mėnesiui, ir gynė iki paskutinės minutės (arba, galima sakyti, pirmosios kratos minutės).

Jei bus peržiūrėta koalicinė sutartis, geriausia, ko galime tikėtis – tai dalies ministrų, kurie neišlaikytų ir žemesnio standarto abitūros egzamino, pasikeitimas. Tik ar prezidentas čia rodys stuburą, ar jis bus rastas? Matysime.