Pavasario sesijoje išvydome teisėkūros, moralės ir politinių standartų nuosmukį

12 atstovų turinčiai Liberalų sąjūdžio frakcijai Seime šioje pavasario sesijoje teko pareiga stabdyti arba taisyti ekonomikai ir demokratijos sveikatai žalingus įstatymus, nuolat priešintis kai kurių valdančiųjų skleidžiamam melui, demagogijai kartu atskleidžiant valdančiųjų pastangas paminti iki šiol galiojusius teisėkūros bei politinius moralės standartus.

Labiausiai liberalai telkėsi priešindamiesi kairiųjų valdančiųjų stumiamoms reformoms –mokesčių, pensijų, sveikatos. Frakcijos seniūnės Viktorija Čmilytė-Nielsen vertinimu, neva kilniais tikslais pridengti mokesčių ir pensijų įstatymų pakeitimai visuomenei atneš daugiau žalos negu naudos.

„Valdantieji, vadindami rūpestį silpniausiais visuomenės nariais, iš visų pusių nutarė spardyti aktyviausius Lietuvos žmones. Visų pirma, nuo šių ypač žalingų reformų nukentės vidurinioji klasė, o vėliau tai pajus kone kiekvienas, nes neišvengiamai brangs viskas – nuo prekių iki paslaugų. Biudžeto pajamos neigiamą efektą skaudžiau pajus 2027 m. Nes kitąmet ekonomika dar važiuos iš inercijos ir iš antros pakopos išimtų milijardų, kurie bus paleisti į apyvartą. Tačiau po to laukia labai liūdnos pasekmės“, – sako ji.

Frakcija pabrėžė, kad ir antros pensijų pakopos pokyčiai bus žalingi ateities pensijoms, todėl neturi būti tokie radikalūs. Vis dėlto mokesčių ir pensijų pakeitimus valdantieji stūmė buldozeriu, ignoruodami sveiką protą ir ekspertų, verslo, mokslo atstovų pastabas.

Liberalų sąjūdžio seniūnės pavaduotoja, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Edita Rudelienė teigia, jog kairiųjų pakeitimai yra trumparegiški. „Priimti antrosios pensijų pakopos pakeitimai atrodo patraukliai trumpuoju laikotarpiu, bet iš tiesų tai yra sprendimas, kuris pasekmes permeta ateities kartoms. Visuomenė sensta, todėl šiandien, kai vis mažiau dirbančiųjų išlaikys vis daugiau pensininkų, mes turime ne griauti, o stiprinti kaupimo sistemą ir atsakingai žiūrėti į ateitį“, – apgailestauja ji.

Į rudens sesiją persikėlė tik medikams ir pacientų atstovams didelį nerimą kelianti sveikatos sistemos pertvarka. Nors šiuo projektu žadama mažinti eiles gydymo įstaigose, vis dėlto tiek medikai, tiek pacientų atstovai vienbalsiai sako, kad bus priešingai; maža to, augs korupcija ir gydytojų emigracija.

„Stebina, kad tokio masto sveikatos sistemos pertvarka buvo pristatyta be jokio gilesnio pagrindimo. Nepaaiškinta, kaip tai realiai prisidės prie eilių mažinimo, paslaugų prieinamumo ar skaidrumo didinimo. Nors virš 60 organizacijų išreiškė nepritarimą šiems pokyčiams, klausimas vis tiek stumiamas be diskusijos. Kai valdžia sprendžia už žmogų, kokių paslaugų jam reikia, tai nėra reforma – tai grįžimas į laikus, kai visiems priklausė tas pats ir tik tas pats“, – teigia E. Rudelienė.

Seimo liberalai dar atkreipia dėmesį į metodą, kuriuo buvo įgyvendinti kairiųjų užmojai: pavasario sesijoje Lietuvos parlamente valdantieji įtvirtino įžūlumą ir nebaudžiamumą, turėdami ryškią daugumą ciniškai pamynė demokratijos principus ir darė ką panorėję. Neklausydami racionalų pastabų keitė įstatymus, įskaitant specialiai įkliuvusiems politikams paruoštas lengvinančias Baudžiamojo kodekso pataisas, o vengimą diskutuoti apie įstatymų turinį pridengė įžeidžiais komentarais prieš oponentus.

„Valdantiesiems socialdemokratams ir demokratams buvo patogu ne tik pasislėpti už trečios koalicinės partijos atstovų praktikuojamo bachūriško, chuliganiško elgesio, bet ir jį perimti. Koalicijoje neatsirado drąsių, galinčių pasakyti: gana, užtenka, brėžiame ribą. Deja, bet jaunoji tiek socdemų, tiek demokratų politikų karta pasirinko stručių taktiką. Tokiais principais veikiantis parlamentas toliau numušinėja visa karteles ir tempia valstybę žemyn“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotojo Simono Gentvilo pastebėjimu, Prezidento Gitano Nausėdos pernai lapkritį ištartas pripažinimas, kad į valdančiąją koaliciją įtraukti „Nemuno aušrą“ buvo klaida, pasitvirtino su kaupu. „Mitingais prie Seimo pakrikštyta koalicija nenusiplovė savo antisemitinės, antikonstitucinės dėmės. Nors koalicija gimė iš klaidos, juos valdžioje surišo postai. Tik gaila demokratų partijos, kuri tokioje kompanijoje suraudonėjo. Jeigu kas nors turėjo vilties, kad „Vardan Lietuvos“ bus blaivaus proto atsvara, pasibaigus sesijoje visi supratome: deja, ne“, – sako S. Gentvilas.

V. Čmilytė-Nielsen teigimu, kaip pavasario sesijoje, taip ir ateisiančioje rudens sesijoje Liberalų sąjūdžiui toliau gins liberalios demokratijos esmę. „Privalome grąžini pagarbą faktams ir kokybę teisėkūrai. Liberalai negali leisti skleisti netiesą ir visiškai sutrypti demokratiniu sutarimu grindžiamą politiką. Vis dėlto susipažinę su vis naujai iškeliamomis istorijomis apie premjero verslus ir praeitį, kyla abejonių, ar ši koalicija gali dirbti kitaip. Panašu, kad ji pasmerkta gyventi nuo vieno skandalo iki kito. Tačiau tai negali tęstis be galo – skandalai turės įtakos koalicijos ateičiai“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė.