fbpx

P. Auštrevičius. Varšuvos ir Briuselio disputas: kieno čia šantažas?

EP-115683D_Plenary_8_Belarus

Po katastrofiškų „Brexit“ pasekmių niekas, esu tikras, net ir pačios Lenkijos valdančiųjų partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovybė nenorės realybėje patirti „Polexit“. Tačiau po PiS inicijuoto spalio 7-osios Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimo ES privalo rasti būdą numušti įtampą, augančią nuo 2015 metų ir artėjančią prie aukščiausio taško.

Viešoji erdvė sprogsta nuo radikalių idėjų, mėginimų manipuliuoti faktais ir nuomonėmis. Kuriami mitai, apie ką yra ir kas nėra šis disputas tarp Varšuvos ir Briuselio. Mano manymu, verta patikslinti reikšmingas detales.

Pirma. Šiandienos ginčas tarp Lenkijos ir ES nėra viso labo teisinis. Pirmiausia disputas yra vertybinis, liečiantis pamatinius bendrus ES veikimo principus. Todėl diskusijos dėl Bendrijos teisės viršenybės yra pasekmė, bet ne priežastis. Ne veltui Lenkijos premjeras M. Morawieckis šią savaitę iš tribūnos Briuselyje kalbėjo apie viską, išskyrus konkrečius Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimus. Reikia nepamesti tikrojo dėmesio centro.

Antra. Atleiskit, ES nėra komercinis bankas, net jeigu darbo juose patirties turintys politikai Lietuvoje nemato skirtumo tarp banko ir ES kaip institucijos. Teiginys, kad Lenkijos atveju negalima maišyti teisės klausimų su finansiniais (dėl ES paramos lėšų Varšuvai skyrimo), kaip tik atkartoja argumentus tų, kurių tikslas yra suklaidinti bei mėtyti pėdas.

ES nėra bankas, kuris dalintų išmokas ar paskolas tik pagal finansinį vienos ar kitos šalies patikimumą. ES yra politinė institucija, Lisabonos sutartyje yra įvardintos kertinės nuostatos bei vertybės, kurias ignoruojant ES, jei būtų bankas, iškart bankrutuotų.

Trečia. Lenkijos premjeras M. Morawieckis viešai įvardija tariamai patiriamą ES šantažą. Kaip tada vadinti mėginimą nepaisyti Europos Teisingumo Teismo sprendimų, nesilaikyti Lisabonos sutarties nuostatų?

Mano įsitikinimu, ES smarkiai prašovė laiku ir deramai nereaguodama į Vengrijos premjero V. Orbano politinį veikimą. Kai tyčiojamasi iš ES ir jos sprendimų, atsiranda pasekėjų. V. Orbanas, galima sakyti, išlipo sausas iš balos. Ir dabar jis yra pagrindinis Lenkijos valdančiųjų rėmėjas Briuselyje.

Suprantama, Lietuva dėl ypatingų ryšių, bendros istorijos su Lenkija šiame Briuselio ir Varšuvos dispute atsidūrė tarp dviejų ugnių. Kalbėjimas apie tai, kad Lietuva galėtų tapti pagrindine tarpininke sprendžiant konfliktą, yra trumparegiškas ir nepagrįstas.

Mano įsitikinimu, nuolaidžiauti lenkų valdantiesiems šiandien negali nei Vilnius, nei Briuselis. Lietuva laimės likdama ES branduolio valstybių pusėje nesvyruodama ir nesilankstydama. Tai netrukdo palaikyti būtiniausius kompromisus. Klaida būtų susitapatinti su PiS politine retorika ir linija.

Briuselio pokalbiai su Varšuva bent kol kas gali tęstis be ultimatumų, bet aiškiai įvardijus principus ir pasekmes už susitarimų laužymą. Tam pradžia duota šios savaitės Europos Vadovų Taryboje, kur lyderystės ėmėsi E. Macronas ir A. Merkel.

Tolimesni galimos ateities scenarijai yra bent keli. Tarp visų ES svarstomų teisinių, finansinių ir politinių priemonių Varšuvai galima išskirti kelias:

Pirmas scenarijus. ES pritaikys nuobaudų sistemą Varšuvai pagal anksčiau pradėtą pažeidimo procedūrą, laikantis jau priimto Europos Teisingumo Teismo sprendimo. Lenkiją užguls reguliarių finansinių nuobaudų našta. Europos Parlamentas ne kartą pasisakė už Europos Komisijos veikimą nedelsiant.

Antras scenarijus. Europos Komisija atsisako skirti Varšuvai 36 milijardus eurų subsidijų bei paskolų iš ES popandeminio ekonomikos gaivinimo fondo, jei ir toliau nerandamas abipusis kompromisas. Europos Parlamentas jau žengė pirmus žingsnius šia linkme, atidėdamas Lenkijos parengto nacionalinio ekonominio gaivinimo plano patvirtinimą.

Milijardų eurų subsidijų ir paskolų Lenkijai įšaldymas, žinoma, yra kraštutinė priemonė. Visi būtų laimingi, jei jos taikyti neprireiktų.

Trečias scenarijus. Juodžiausias: Lisabonos sutarties 7-ojo straipsnio, kuris numato valstybės ES narės balsavimo teisės suspendavimo ar netekimo sąlygas, pritaikymas. Tai iš esmės Lenkijos narystės ES klausimas.

Beje, Lenkijos Konstitucija nenumato referendumo būtinybės, jei PiS inicijuotų šalies pasitraukimą iš Bendrijos. Nemanau, kad PiS eis taip toli. Lenkų tautos balsas bus garsesnis ir tvirtesnis.