P. Auštrevičius. Tai nėra diskusija apie kiaušinių trūkumą

Nuolatinės karinės įtampos laikais sveika rasti galimybę pajuokauti, kaip teisingai Miuncheno saugumo konferencijoje pastebėjo V. Zelenskis. Po balsavimo dėl sankcijų rusijai pratęsimo Lietuvos Seime dar abejoti, ar valdančiojoje koalicijoje veikia penktoji kolona, yra bemaž tas pats, kas diskutuoti, ar Amerikai šiuo metu trūksta kiaušinių, kai ji jų viešai paprašė.

Surimtėkime. Pasauliui ir Ukrainai žadėtos paliaubos neartėja – putinas toliau kontroliuoja laiką, bombarduodamas ukrainiečių ligonines bei gyvenamuosius rajonus. Šiomis sąlygomis neverta toliau kliautis stebuklais. Keista, kai dar diskutuojame, ar Lietuvos pasienyje turėtų atsirasti minų ruožas, itin veiksminga gynybos priemonė, galinti sulaikyti agresorių. Gal baikime „diskusijas“ ir darykime, kaip daro mūsų partneriai lenkai.

Akivaizdu: jei ES užsibrėžė tapti tikra Gynybos sąjunga, rimta gynybos galia, tai Ukrainai pažadėti 2 milijonus sviedinių vietoj oro gynybos ar numatyti galbūt 800 mlrd. eurų bendrai Europos gynybai per ateinančius 4 metus yra per mažai. ES narės nebūtinai visos ir vieningai paseks vokiečių pavyzdžiu, net jei tikslai teisingai iškelti šią savaitę Europos Komisijos patvirtintoje Baltojoje knygoje dėl mūsų bendros gynybos ateities.

Minėtoje istorinės svarbos knygoje, mano manymu, liko per daug baltos spalvos. Eurokomisaras Andrius Kubilius, net neabejoju, kovojo dėl teisingų ir esminių principų šiame dokumente (laimė, jie liko), vis dėlto pasigedau didesnės Europos Komisijos ambicijos.

Yra pavojaus, kad šūkis „ReArm Europe“ virs „Europe on Repeat“. Jei jau šiandien akivaizdu, kad visos ES narės nepasieks reikiamo 3,5 proc. BVP gynybai 2026 metais, gal neverta šio tikslo karštligiškai kartoti, o vietoj to ieškoti realesnių ginklavimosi ir gynybos pramonės įsukimo galimybių. Tikrai esam pajėgūs įtvirtinti koranoviruso pandemiją peržengiančias finansines injekcijas į mūsų gynybą, bet to nedarome. Pripažinkime, kad dar neprasidėjo ir politinė diskusija dėl galimybės panaudoti dalį ES regioninės plėtros fondų gynybai stiprinti. Kokio sukrėtimo dar laukiame?

Dabartinė Baltoji knyga pasitarnaus kaip svarbi kryptis bendrai ES gynybos ateičiai, bet ji nežymi kelio į veikiančią Europos gynybos sąjungą. Deja, šiuo kritiniu momentu ES vis dar neapsisprendžia dėl bendro Europos gynybos koordinavimo ir valdymo. Norinčiųjų koalicijai ir karo vadams britų kvietimu renkantis tartis Jungtinėje Karalystėje, kažkodėl nėra ES inicijuojamų susitikimų Baltijos šalyse, Skandinavijos sostinėse.

Baltojoje knygoje neužsimenama apie ES Saugumo tarybos, kuri atitiktų ES Karo kabinetą, steigimą. Kaip kitaip NATO ramstis Europoje įgis reikiamą svorį?

Baltosios knygos stipresne dalimi laikyčiau išvardytas 12 nuostatų, kurių priėmimas numatytas iki 2025-ųjų pabaigos. Bet laikas šiandien veikia prieš mus. Galbūt trišalėse derybose tarp Europos Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento dar pavyks sustiprinti dokumento veiksmų planą, kuris priartins mus prie Gynybos sąjungos modelio.

Dirbant vardan strateginių pokyčių pirmiausia būtina įtvirtinti, kad karinė ir finansinė pagalba Ukrainai iš esmės augtų dar šiemet, ne vien ateinančių metų perspektyvoje. Biurokratija, leidimų veikti laukimas, per ilgos diskusijos ES sostinėse reiškia augančią grėsmę mums.

Geriausias Europos gynybos pajėgumų išbandymas, mano įsitikinimu, bus jų realus įveiklinimas Ukrainoje. Laikas įvesti europinės oro gynybos sistemos buvimo, jos veikimo dėmenį bent jau centrinėje ir vakarinėje Ukrainos dalyje, taip kartu užtikrinant gyventojų, infrastruktūros ir branduolinių objektų saugumą.

Šiam tikslui Europa jau dabar turi pajėgumų, čia nekalbu apie taikdarių misiją, nes iki vadinamosios taikos dar toli. Minimas sprendimas reikštų taip laukiamą ES indėlį derybose dėl paliaubų.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis šią savaitę surengė vizitus Suomijoje ir Norvegijoje. Mano įsitikinimu, būtent čia turėtų krypti Lietuvos prezidento, Vyriausybės vadovų žvilgsniai. Ydinga savęs raminimo ir praeities sprendimų kartojimo praktika, tik nukelianti būtinus darbus. Atmeskime prieš Lietuvą veikiančius asmenis valdančiojoje koalicijoje, padėkime įkalintiems valdžioje išeiti iš jų užburto rato.

Ukrainos pergalė buvo ir lieka tiesiausias kelias į Europos saugumą, o mes Lietuvoje turime užtikrinti, kad jokia penktoji kolona nesugriautų mūsų namų.