P. Auštrevičius. Saugumo dilemos: pandemija, migracija ir energetikos krizė

Nė vienas nebus saugus tol, kol visi nebūsim saugūs. Kanados premjero Justino Trudeau pandemijos fone išsakyta mintis yra verta dėmesio ir kituose kontekstuose. Saugumas šiandien praktiškai visose srityse vienaip ar kitaip nulemtas būtent kolektyvinio veiksmo ir atsakomybės.

100 eurų už skiepą nuo COVID-19 senjorams. Karštas klausimas ir garantuotos emocijos per artėjantį balsavimą Seime – ne vien dėl šios „premijos“ efekto ar pagrįstumo, bet ir dėl sveikatos apsaugos ministro ateities.

Lietuvoje nesijaučiame kaip Portugalijoj, kur, sakoma, nebėra ką skiepyti. Nėra taip blogai kaip Bulgarijoj ar Rumunijoj, kur pasiskiepijo vos ketvirtadalis ar trečdalis gyventojų. Bet papildomų paskatų išbristi iš pandemijos reikia, jau dabar matant perpildytas ligonines, atidedamas planines operacijas ir t.t. Nepasiskiepijusi mažuma laiko įkaitais ir medikus, ir sergančius rimtomis ligomis.

Jeigu būtų proga kartą ir visiems laikams atsisveikinti su koronavirusu, dauguma ES valstybių rastų ir ne po 100 eurų kiekvienam savo piliečiui. Šiame kontekste verta prisiminti, kad rekordinio dydžio ES ekonomikos gelbėjimo paketas irgi ne iš šventos dvasios radosi, pasiskolintų lėšų grąžinimas kainuos netgi būsimoms europiečių kartoms.

Ministro A. Dulkio klausimas. Iš vienos varpinės kalbama apie du galimus kelius ministrui. Šiaip kelių visuomet yra daugiau. Raginantys trauktis ministrą A. Dulkį dėl slogių pandemijos skaičių ir veiklos pagal šį principą tuoj pat pradės reikalauti ir energetikos ministro D. Kreivio atsistatydinimo. Kaip ant mielių pasaulyje ir Lietuvoje augančios elektros ir šildymo kainos ministrui paliepus, deja, nekris. Todėl praverstų rimtesnis požiūris, populizmo ir taip pakanka.

Energetikos krizė. Europa nesuklydo rinkdamasi žaliąjį kursą ir atsinaujinančius išteklius – yra priešingai, nei nuolat kalba V. Putinas. ES reikia tęsti pasirinktą žalią kryptį, bet būtina geriau pasirengti, kad tokią žiemą kaip ši sąskaitas apmokėję europiečiai neliktų tuščiomis kišenėmis. Lietuvos Vyriausybė parengtą planą dėl laikino kainų fiksavimo ir mokėjimų atidėjimų bei perkėlimo dar šlifuos, o padėtis Vilniaus ir kitų regionų savivaldybėse dėl jų atliktų ar nepadarytų namų darbų smarkiai skirsis.

Europos Parlamente šią savaitę vykusiose diskusijose sutarta, kad šiuo metu reikia stipresnių bendrų ES veiksmų: aptarta būtinybė bendrai kaupti dujų atsargas, organizuoti bendrus pirkimus. Ilgesniuoju laikotarpiu spartesnė atsinaujinančios energetikos šaltinių plėtra mažins priklausomybę nuo iškastinio kuro tiekėjų. PVM, pelno ir kitų mokesčių mažinimas atsinaujinančiai energetikai taip pat yra plano Europos ateičiai dalis.

Migracija ir „tvirtovė“ ES viduje. Nedraugiškų režimų pastangomis sukelta migrantų krizė Lietuvoje ir Europoje niekur nedingo.

Lietuva kartu su dar dvylikos ES valstybių vidaus reikalų ministrais kreipėsi į Europos Komisiją, tarp jų ir dėl paramos fiziniam barjerui, kuris padėtų saugoti ES išorinę sieną nuo piktavališkų hibridinio karo organizatorių veiksmų, kai į priešakines linijas stumiami nekalti žmonės, nukenčia tūkstančiai pabėgėlių šeimų.

Briuselio žiniasklaida suskubo paskelbti apie „tvirtovės“ Europoje kūrimą. Niekad nebuvau ir nesu už naujas sienas Europoje, tačiau šiuo metu daugiau nei akivaizdu, kad Lietuva ir Europa privalo imtis priemonių nutraukti šantažo ataką, nes ant kortos pastatyti suklaidintų ir apgautų migrantų likimai, o taip pat – Šengeno zonos ateitis.

Dėl galimų migrantų teisių pažeidimo atvejų, kurie stebėtojų yra įvardinti Lietuvoje, Lenkijoje ir kitur – juos reikia kruopščiai ištirti, nukentėjusiųjų atsiprašyti bei padarius tinkamas išvadas keisti padėtį.

Daugiausia migrantų sulaukiančios valstybės – Prancūzija, Vokietija ir Ispanija – nepasirašė Lietuvos ir grupės ES narių kreipimosi į Europos Komisiją, bet tai nereiškia jų nepritarimo kai kurioms svarbioms pareiškimo nuostatoms. Artimiausius mėnesius girdėsime aktyvią diskusiją visoje ES dėl galimybių veikti išvien, panašiai, kaip buvo pandemijos pradžioje. Tikiu, kad nusvers racionalūs argumentai.