P. Auštrevičius. Rinkimų falsifikatoriams Baltarusijoje būtinos naujos sankcijos

Padedant jėgos struktūroms, rugpjūčio 9 d. įvyko A. Lukašenkos perrinkimo farsas. Vis dėlto, vargu ar tai galima vadinti prezidento rinkimų pabaiga. Perrinktasis to tikrai norėtų, bet Vakarai šįkart tiesiog privalo imtis stipresnių (adekvačių) veiksmų parodant, kad kitaminčių suėmimai, oponentų talžymai ir politiniai persekiojimai nebus toleruojami, net jei tai jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus besitęsianti tradicija.

Galima pasveikinti Svetlaną Tichanovskają, kuri iš pradžių net svarstė apie pasitraukimą iš rinkimų kovos. Kandidatė, matyt, neplanavo surinkti 70-80 proc. rinkėjų balsų, bet, nepriklausomų apklausų duomenimis, surinko bemaž būtent tiek, kiek savo balsų vogimo lentelėje įsirašė pats A. Lukašenka.

Tikslus suimtųjų skaičius rinkimų dieną dar neaiškus, bet jų bus gerokai virš tūkstančio. Iš pažiūros menkos detalės irgi svarbios. Mano žiniomis, kai kuriuose mažesniuose Baltarusijos miesteliuose režimo jėgos struktūros („Omon“) nesiėmė represijų prieš žmones. Dalis „omonininkų“ nuleido skydus, atsisakė kelti ranką prieš savo bendrapiliečius. Žinoma, tai nekeičia fakto, kad šimtai žmonių suimti, o visa šalis rinkimų dieną buvo praktiškai atjungta nuo likusio pasaulio.

A. Lukašenkos kontroliuojamas režimas jau prieš kelis mėnesius pasirengė klastotės dienai, t.y. padarė viską, kad būtų panaikinti bet kokie netikėtumai. Buvo iš anksto nušalinti, suimti ir galiausiai rinkimams neregistruoti pagrindiniai konkurentai. Buvo praktiškai aklinai uždarytos durys nepriklausomiems rinkimų vietos stebėtojams, apskritai net nepakviesta tarptautinė rinkimų stebėtojų misija. Ir tradicinis A. Lukašenkos režimo manevras – tai rekordiški penkių išankstinių balsavimo dienų „rezultatai“, sunešę kone 42 proc. (!) rinkėjų balsų. Išankstinis balsavimas yra A. Lukašenkos ėjimas arkliu – tai vienas pagrindinių įrankių falsifikuojant rinkimų rezultatus. Nepriklausomų stebėtojų vertinimu, išankstiniu būdu balsavusiųjų skaičiai šį kartą buvo dirbtinai padidinti 3-4 kartus.

Režimui tarnaujanti sistema, norėdama pamaloninti pagrindinį kandidatą, smarkiai persistengė. Suvedus rinkimų rezultatus, kai kuriose apylinkėse rinkėjų aktyvumas viršijo 100 procentų. Bet kurioje demokratijoje tai automatiškai reikštų pakartotinius rinkimus ir politinę krizę, kai A. Lukašenkos valdžios koridoriuose – dar sąlyginė ramybė.

Šie Baltarusijos prezidento rinkimai, be abejo, įsimins kaip išskirtiniai dėl to, kad baltarusių pilietinė visuomenė, tūkstančiai žmonių išėjo į gatves ne tik Minske, bet visoje Baltarusijoje – nuo vakarinės iki rytinės šalies dalies. Tai rodo iš esmės pasikeitusią Baltarusijos piliečių valią. A. Lukašenkos valdymo metu užaugusios kartos atstovų neįtikins režimo skelbiami šalies pasiekimai. Tikiu, kad baltarusiai dar ras būdų, kaip atsikovoti rinkimų dieną pavogtus balsus.

Būdamas Europos Parlamento narys aktyviai raginsiu Europos Sąjungos institucijas bei ES vadovus nelikti pasyviais stebėtojais ar viso labo eiliniais falsifikuotų rinkimų rezultatų vertintojais. Mano įsitikinimu, reikia nedelsiant imtis ES-Baltarusijos santykių peržiūros, pirmiausia iškart stabdant derybas dėl ES-Baltarusijos partnerystės susitarimo sudarymo.

Būtina pripažinti, kad 2016-ieji, kai ES atsisakė dalies sankcijų Baltarusijos atžvilgiu, buvo klaida. Tai buvo pernelyg ankstyvas ir nepagrįstas sprendimas.  Kaip jau esu sakęs, A. Lukašenkos valdžia ir susiję asmenys turi tik vieną interesą – pasipelnyti iš santykių su Europa. ES lyderiai turi padaryti tam galą.

Rinkimų Baltarusijoje pažeidimų mastai ir represijos prieš taikius piliečius reikalauja įvertinimo – būtina nedelsiant įvesti tikslines sankcijas „nusipelniusiems“ režimo pirmūnams. Sankcijos turi apimti ir vidutinio lygmens pareigūnus, valdininkus, be kurių ši prievartos ir falsifikavimo mašina negalėtų darniai veikti.

Kuo skubiau reikia atsisakyti ES finansinės paramos, kuri nukreipiama į Baltarusijos biudžetą ir tarnauja režimo, o ne baltarusių labui. ES turi persvarstyti ir rasti būdus, kaip suteikti platesnę ir pakankamą paramą baltarusių pilietinės visuomenės organizacijoms bei aktyvistams, kurių dėka vykusių rinkimų farsas buvo demaskuotas.

Be to, reikia pripažinti, kad praėjusi rinkimų diena Baltarusijoje atvedė į aklavietę Lietuvos valdžios siūlymus plėtoti atnaujintą dialogą su mūsų kaimyninės šalies valdžia. Abejotina, ar šioje situacijoje Lietuvos Vyriausybė ar Prezidentūra galėtų atlikti reikšmingo tarpininko, pasitarnaujančio demokratinei Baltarusijai ir Vakarams, vaidmenį.

Kartu su Astravo branduolinės jėgainės įatominimu gavome ir didžiulę politinę krizę savo artimoje kaimynystėje, kuriai spręsti prireiks tvirtų vertybinių orientyrų ir ryžtingos, solidarios Vakarų reakcijos bei veiksmų.