P. Auštrevičius. Režimo teroras ir reketas neatslūgs, kol nenukirsime finansų srautų

Padėčiai prie Lenkijos sienos negerėjant, o Lietuvai pasienyje besirengiant atremti didelio masto atakas šiandien naivu tikėtis, kad migrantus stumiantys Lukašenkos ir Kremliaus smogikai atsitrauks.

ES rengiamo atnaujinto sankcijų paketo Baltarusijos režimui, deja, nepakaks. Tikėtina, kad JAV po kelių savaičių priims griežtesnes sankcijas, taip pastatydama Europą, kurios rytines sienas bandoma pramušti, į tikrai nepatogią padėtį.

Šiandienos aplinkybėmis nestebina, kad Kremlius nesislapstydamas pradėjo į ES nukreiptą reketo kampaniją, reikalaudamas, jog Europa sumokėtų už Putino-Lukašenkos ir jų talkininkų skraidinamų tūkstančių migrantų „sustabdymą“.

Šio tarptautinio teroro ir reketo akivaizdoje, nepamirštant pastaruoju metu kalintų ar tebekalinamų daugiau kaip 800 už laisvę kovojusių baltarusių, Vakarams reikia kirsti ten, kur režimas labiausiai pažeidžiamas.

Priminsiu, kad Baltarusijos opozicionierius Pavelas Latuška dar šią gegužę siūlė vieną konkrečią priemonę – atjungti režimą, įkaite laikančią visą šalį, nuo tarptautinės bankinių mokėjimų sistemos. Ši iniciatyva dar aktualesnė šiandien. Europai ir Vakarams būtini prevenciniai veiksmai, kurių tikriausiai prireiks situacijai blogėjant. Bėgimas paskui įvykius sankcijomis, ypač atgaline data negaliojančiomis, yra kelias į niekur.

Ir taip – apgailėtina, kad Lietuvoje šiomis dienomis vėl prabilo žinomi veikėjai, viešumoje ne pirmą kartą norintys įrodyti, jog Vakarai neišvengs pokalbio su Lukašenka, esą būtina „kalbėtis“. Ar tai dalis bendros nedraugiškos mums propagandos kampanijos, ar šių idėjų Lietuvoje skleidėjai tiesiog gyvena kitame laike ir erdvėje? Stabdykime Lukašenkos traktorių nedelsiant, nelaukdami dar gilesnės eskalacijos ir aukų pasienyje.