P. Auštrevičius. Po Kapitolijaus šturmo: atsakas radikalėjimui

Prieš ketverius metus D. Trumpo duotą pažadą padaryti Ameriką vėl didžią vainikavo gėda ant Kapitolijaus kalvos. Dėsninga baigtis? Nuomonių gali būti įvairių, bet politinės retorikos radikalėjimas ir nuolatinis politinio žaidimo etikos nepaisymas sprogo pasiekęs apogėjų (lieka tikėtis, kad iki sausio 20-osios bus ramiau).

Gerai, kad riaušes ir apgultį atlaikęs JAV Kongresas paryčiais patvirtino išrinkto naujojo JAV prezidento Joe Bideno pergalę, su kuo galima sveikinti visus, vertinančius laisvę, demokratiją ir žmogaus teises.

Respublikonų prezidento darbas Baltuosiuose rūmuose, skaičiuojant paskutines kadencijos dienas, galbūt galėjo nesibaigti šita beprotybe bei riaušėmis, jeigu jų bendrininku nebūtų tapęs pats D. Trumpas. Žmones skaldančios ir oponentus niekinančios politikos žala bus neabejotinai didesnė nei išdaužyti Kapitolijaus langai, riaušininkų paniekintas JAV Senatas ir kelių žmonių mirtys per susirėmimus.

Daugelis nekantriai laukia sausio 20 d. – naujojo JAV prezidento J. Bideno inauguracijos bei jo administracijos darbo pradžios. Darbų ir problemų sąrašas naujai valdžiai kasdien tik ilgėja. Ir pokyčiai nebus greiti.

Pirmiausia, yra iššūkiai Amerikos viduje. Norint suvienyti taip smarkiai supriešintą visuomenę, reikės rasti bendrą, svarbiausia, apjungiančią idėją. Kai kurių JAV demokratų gerbėjų siūlymas išvaikyti ar net panaikinti esamą respublikonų partiją nėra sprendimas. Kokia bus ta jungianti idėja – mažai kas ryžtųsi prognozuoti, kai šalis kovoja ne tik su koronavirusu bei jo pasekmėmis, bet ir vidiniais demonais.

Neįsivaizduoju situacijos, kad JAV atkurtų savo politinį prestižą pasaulio demokratinės bendruomenės akyse ir vėl taptų aiškia lydere, jeigu iš pradžių nesusitvarkys savo kieme.

Laisvajam pasauliui šiandien būtina telkianti lyderystė, kuri suburtų partnerius ir pateiktų įtikinančią, rimtą alternatyvą politikos radikalėjimui. Atsinaujinusios ir demokratiškos JAV lyderystės ypač reikia Europos Sąjungai, su kuria dialogas per D. Trumpo valdymo metus anaiptol nepagerėjo.

Ilgai tarp ES ir JAV derinta laisvosios prekybos sutartis iš pradžių transformavosi į dalinius prekybos susitarimus, o galiausiai virto atviru prekybiniu karu. Privalome grįžti prie derybų stalo, atsiprašyti vieni kitų, jei to reikia, ir pagaliau sukurti didžiausią laisvos prekybos bloką pasaulyje.

Taip pat būtina grįžti prie pilnavertės diskusijos apie klimato kaitą ir kartu patvirtinti gyvybiškai svarbius sprendimus, kuriuos atvirai ignoravo ar pašiepė D. Trumpas. ES kartu su JAV turi sukurti naują standartą, apimantį dar spartesnį naujų technologijų diegimą, darnų ekonomikos vystymą per atsakingą vartojimą, pirmiausia išnaudojant atsinaujinančius išteklius.

Asmeniškai tikiuosi, kad naujoji J. Bideno administracija suteiks laukiamą impulsą Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos – NATO – tolesnei transformacijai. Laikas parodyti tvirtesnį atsaką Kinijai, Rusijai ir kitiems nedemokratiniams režimams.

Vakarų partneriai taip pat turi sutarti dėl vieningesnės kovos už žmogaus teises, kas, kaip matome, šiais laikais nėra duotybė. Rasizmas, ksenofobija, kraštutinis nacionalizmas, kai kur peraugantis į kitaminčių persekiojimą – tai, reikia pripažinti, nemenki išbandymai Vakarų pasauliui, kuris šiaip jau turėtų rodyti pavyzdį.

Noriu tikėti, kad Amerikos politinė ir pilietinė visuomenė po patirto šoko taps stipresnė, atsparesnė ir vieningesnė. Tikriausiai bendrai, o ne po vieną JAV ir likęs pasaulis įveiks šiandienos priešą nr. 1 – koronavirusą. Reikia susigyventi su mintimi, kad sukurti saugesnį ir stabilesnį pasaulį užtruks ne vienus metus, galbūt – dešimtmečius. Tad kantrybės ir atsidavimo visiems, to prireiks greta jau parengtų ar būsimų ekonomikos gaivinimo planų.