P. Auštrevičius. Parama Ukrainai: kai viena ranka duoda, o kita atima

Negali viena ranka duoti, o kita – atimti. Štai vakar Europos Parlamentas triuškinama balsų dauguma pritarė siūlymui pagal naująją Ukrainos finansavimo priemonę skirti 50 mlrd. eurų Ukrainai atkurti ir modernizuoti per 2024-2027 metus. Būtinas sprendimas, deja, to negana.

Ukrainą reikės atstatyti, bet pirmiausia ir kuo greičiau reikia nugalėti rusiją. Vakarų ir ES sankcijų apėjimo problema vis dar bado akis ir yra ypač skaudi Ukrainai. Jei ES toliau nesiims griežčiausių priemonių dėl sankcijų apėjimo per trečiąsias valstybes, naujos ES milijardinės injekcijos Ukrainai iš esmės bus sudegintos ant laužo.

Laimėti prieš agresorę reikia karo lauke, o padėtis jame tiesiogiai priklauso nuo finansinių srautų, prieinamų ir pasiekiamų teroristams.

ES sankcijų mechanizmas, net ir po 11-ojo jų atnaujinimo raundo, dar neįgyvendino svarbiausio tikslo – visiškos rusijos izoliacijos. Per daug trečiųjų valstybių iki šios dienos lobsta iš sankcijų apėjimo: konvertuojama valiuta, kaip ir dalis draudžiamų prekių, vis dar plaukia į rusiją ir jos biudžetą.

Kiekvienas įplaukęs centas, kiekvienas rusiją pasiekęs visureigis ar puslaidininkis įgalina rusiją tęsti karą prieš Ukrainą, žudyti ir griauti.

Šią savaitę Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre klausiau: kodėl graikų tanklaiviai vis dar noriai aptarnauja rusijos naftos eksportą, kodėl belgų deimantų apdirbėjai neatsikrato rusiškų akmenėlių, galiausiai – kodėl Lietuvos vežėjai neatsisako krovinių į rusiją? Turiu atsakymą: tai yra leidžiama.

Taip pat garsiai klausiu, kodėl per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Vokietijos eksportas į Kirgiziją, lyginant su ankstesniais metais, išaugo keturioliką kartų? Tai yra skaičiai, kurie įgalina rusiją plėsti savo terorizmo tinklą, atakuoti Ukrainą ir jos žmones.

Siūliau vieną paprastą sprendimą – nutraukti visas ES vystomojo bendradarbiavimo programas su trečiosiomis valstybėmis, kurios bet kokiu būdu prisideda prie grandinės, sukurtos apeiti Vakarų sankcijas rusijai. Reikia imti ir padaryti.

Kitaip karo lauže sudeginsime ne tik 50 mlrd. eurų ES paramos Ukrainai atkurti ir modernizuoti, bet ir dešimteriopai didesnes sumas, kurių neabejotinai prireiks karo nuniokotai šaliai. Kitaip išduosime save ir savo partnerius už Atlanto, kurių dėka Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmą kartą panaudojo ilgojo nuotolio raketas ATACMS.