P. Auštrevičius. Neišnaudoti diplomatiniai rezervai blokuoti Astravo elektros srautą į Europą

Petras Auštrevičius

ES mokesčių mokėtojų pinigai neturėtų būti leidžiami susimokėti už nešvarią Astravo atominės elektrą ar jos sproginėjančių transformatorinių remontą. ES pinigai negali plaukti Lukašenkos ir Putino režimų bendram projektui ir dar trims suplanuotiems naujiems branduoliniams reaktoriams Lietuvos ir visos Europos pašonėje, kurių tikslas buvo ir lieka vienas – šantažuoti Europą ir jai grasinti.

Galbūt dar prieš kelis metus atrodė, kad šių nuostatų Europos Sąjungai neteks įrodinėti. Bet šiais laikais, kai solidarumo idėjos blanksta prieš stiprėjantį norą kiekvienam kovoti atskirai ir tik už save, tenka iš naujo pagrįsti net akivaizdžias tiesas.

Kalbant apie energetinį saugumą, mūsų kaimynei Latvijai lapkričio pradžioje pradėjus komercinę elektros energijos prekybą su Rusija „popieriuje”, o realybėje prekiaujant ir energijos srautu iš tai veikiančios, tai vėl uždaromos Astravo elektrinės, bendros Europos Sąjungos pozicijos turime siekti ne vien Europos Parlamente, kuriame taip pat ir mano pastangomis buvo priimta ne viena nuostata rezoliucijose dėl Baltarusijos, įtraukiant Astravo elektros boikoto ES rinkoje klausimą.

Europos Komisijos laikysena

Šiandien Europai reikia iš naujo įrodyti, kad energija, taip pat ir nešvari energija, iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta.

Ir toliau manau, kad Europos Komisijai, besilaikančiai savo dabartinės linijos, nesąžininga ir neatsakinga toliau ieškoti tariamai „kompromisinių“ sprendimų, susiejant papildomą ES finansinę paramą Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizavimui su kontinentine Europa ir tuo pačiu derinant Baltijos šalių nuostatas dėl elektros prekybos metodikos su trečiosiomis šalimis, kas apima ir energijos srautus iš Baltarusijos atominės elektrinės. Pasižiūrėkime atidžiau į Baltijos šalių eurokomisarų pozicijas ES vykdomojoje valdžioje.

Kaip žinia, už ekonomiką atsakingas Latvijos deleguotas eurokomisaras Valdis Dombrovskis, šiuo metu einantis Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojo pareigas, jau ne pirmą kadenciją užima svarbų postą Komisijoje. Tuo metu Estijos atstovė Kadri Simson šią kadenciją yra eurokomisarė, atsakinga už energetiką. Mano žiniomis, latvių ir estų eurokomisarai laikosi pozicijos, kuri nėra naudinga Lietuvai.  Tuo tarpu pasigendu Lietuvos deleguoto aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisaro Virginijų Sinkevičių veiksmų, kurie padėtų Lietuvai kovojant dėl nesaugios Astravo jėgainės energijos boikoto ES rinkoje.

Lūkesčiai, kad Europos Komisija tvirtai parems nesaugios ir nešvarios Astrave pagamintos elektros boikotą ir jos uždraudimą ES rinkoje, neišsipildė. Rusijoje išduodamais elektros energijos kilmės sertifikatais ir patikinimais, kad jos parduodama elektra pagaminta ne Astrave, mes netikime, bet to negana.

Nueinančiai valstiečių Vyriausybei padarius grubių klaidų, jų neišvengė ir Europos Komisija. Kaip žinia, lapkričio pradžioje Europos Komisijos Energetikos direktorato vidaus energetikos rinkos atstovė Catharina Sikow neprieštaravo, kad Latvija pirktų elektrą iš, tariamai, Rusijos, ir tuo pačiu gautų prieigą ta energija prekiauti Lietuvoje ir Estijoje.

Grįžtant prie eurokomisaro V. Sinkevičiaus, jis iki šiol laikėsi kadenciją baigiančios Lietuvos Vyriausybės nuostatų, kurios, vertinant Lietuvos energetinį saugumą, sukėlė sumaištį ir padidino grėsmes Lietuvos žmonėms bei mūsų gyvybiniams interesams. Tikiuosi, kad komisaras pagaliau imsis veiklos ginant tikruosius valstybės interesus, ir pateiks savo argumentus tiek komisarui V. Dombrovskiui, tiek K. Simson. Turiu vilčių, kad tai padaryti nedviprasmiškai paskatins ir naujoji Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė, kuri dėl Astravo ir jos energijos boikoto Lietuvoje bei Europoje parodys stiprią iniciatyvą, o išsakyti žodžiai virs darbais.

Šansas ES viršūnių susitikime

Svarbu ir tai, kad Europos Parlamentas šią savaitę priėmė jau antrąją rezoliuciją dėl Baltarusijos per šį rudenį, su aiškiomis rekomendacijomis Europos Komisijai ir Tarybai. Jose tiksliai apibrėžta Europos pozicija ir Astravo AE klausimu.

Pastarojoje Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje patvirtinta ir mano siūlyta nuostata – ja pabrėžiama, kad Astravo atominė jėgainė neatitinka aukščiausių tarptautinių aplinkosaugos ir saugumo standartų, ir kad būtinas Europos solidarumas uždraudžiant Astrave pagamintos elektros energijos importą į ES rinką.

Noriu tikėti, kad šią nuostatą palaikys ir įgyvendins pagrindinės Europos Sąjungos valdžios institucijos, ir tokiu būdu priartėsime prie Lietuvai ir europiečiams palankaus sprendimo.

Valstybės gerovė niekaip negali būti atsieta nuo jos piliečių saugumo. Todėl prezidento Gitano Nausėdos vaidmuo ir indėlis Europos Vadovų Taryboje, artėjančiame ES lyderių viršūnių susitikime gruodžio 10-11 d., galėtų tapti žingsniu link pokyčių. Tai dar viena galimybė prezidentui, kurią būtina išnaudoti.  Tikslas vienas – užtikrinti mūsų ir europiečių saugumą, nefinansuoti Lietuvos ir ES mokesčių mokėtojų pinigais nešvaraus ir nesaugaus branduolio Astrave plėtros.