fbpx

P. Auštrevičius. Naujasis Laisvės kelias: pakitusi europinės „Rail Baltica“ vėžės reikšmė

Petras Auštrevičius

Modernios elektrinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ reikšmė karo Ukrainoje kontekste tapo kitokia. Drįsčiau teigti, kad šiandien „Rail Baltica“ galima vadinti naujuoju Laisvės keliu, kuris Lietuvai ir kitoms šalims palei Baltijos jūrą užtikrins ne vien greitį bei patogumą, bet ir kur kas didesnį saugumą.

Suvalkų koridorius, taip plačiai aptariamas viešoje erdvėje, neabejotinai bus kelis kartų saugesnis veikiant greitajai europinei vėžei. Karas Ukrainoje įrodė susisiekimo geležinkeliu svarbą, užtikrinant keleivių ir strategiškai būtinų prekių, krovinių judėjimą. Pats neseniai vykau traukiniu iš Lvivo į Kyjivą, įsitikinau, kokia tai gyvybiškai svarbi linija ukrainiečiams.

Europinės vėžės „Rail Baltica“ įgyvendinimas sukurs naują vertikalę geoekonomikoje: keleivių ir krovinių judėjimas nuo Talino per Rygą, Kauną-Vilnių ir Varšuvą iki pat Berlyno ir Roterdamo žymės naująjį Laisvės kelią tarp Europos šiaurės ir vakarų. Greitajai vėžei sujungus ES valstybes Baltijos jūros regione, tai kartu taps papildoma alternatyva mažėjančiam krovinių gabenimui tarp rusijos ir ES valstybių.

Lietuva turėjo rimtų iššūkių prieš porą metų, kai valstiečių vadovaujamos Vyriausybės ir anuometės Susisiekimo ministerijos neveiklumas bei užsitęsę ginčai buvo tapę tam tikra grėsme visam „Rail Baltica“ projektui, Lietuvos patikimumui Europos Komisijos akyse.

Šiandien projektas, reikia pripažinti, įgavęs pagreitį. Prieš keletą dienų Briuselyje rinkosi neformali Europos Parlamento narių grupė, projekto „Rail Baltica“ draugų grupė, į kurią jau įeina ne vien Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos europarlamentarai, bet ir Vokietijos, Nyderlandų politikai.

Susipažinus su naujausiais duomenimis ir projekto rezultatais, man asmeniškai susidarė įspūdis, kad Lietuva yra ryški lyderė tarp trijų Baltijos valstybių.  Lietuvos atstovai pristatė geležinkelio vėžės statybos terminus, kai tuo metu mūsų bičiulių latvių ir estų vis dar laukia nebaigtos žemės išpirkimo procedūros.

Svarbi žinia Lietuvai ta, kad greitoji geležinkelio atšaka tarp Kauno ir Vilniaus yra sudėtinė dalis viso projekto, procesas dėl statybos darbų jau prasidėjęs. Kolegos lenkai sparčiai vykdo geležinkelio atkarpos iki Lietuvos sienos atnaujinimo darbus, šioje vietoje pasiektas reikiamas proveržis.

Karas Ukrainoje ir pasikeitusi saugumo padėtis žemyne akivaizdžiai padidino Europos politikų susidomėjimą „Rail Baltica“ ir, apskritai, įsitraukimą, o tai Lietuvai taipogi yra naudinga. Pavyzdžiui, Suomijos transporto ministerijos atstovai susitikime Briuselyje buvo stipriai pasirengę, motyvacija atrodė ne mažesnė, nei Suomijos politikos lyderių ryžtas ruošiantis narystei NATO.

Žinoma, yra ir papildomų nuogąstavimų, ypač dėl augančių „Rail Baltica“ įgyvendinimo kaštų ir numatytų statybos pabaigos terminų. Tai lemia tas pats karo fonas, nuolatinis resursų brangimas ir stygius. Pavyzdžiui, galimų geležinkelio bėgių tiekėjų šiandien reikia ieškoti ne rusijoje.

Nėra abejonių, kad siekiant sėkmingai nutiesti europinę vėžę ir baigti projektą, teks sutarti dėl papildomo ES ir nacionalinių vyriausybių finansavimo. Pats projekto įgyvendinimas, tikėtina, gali užsitęsti peržengiant numatytą 2027 metų ribą.

Reikės dėti papildomas pastangas, kad projektas bent Lietuvos teritorijoje būtų įgyvendintas pagal iš anksto sutartą grafiką. Galimas daiktas, Lietuvai teks telkti finansinius išteklius kitų infrastruktūros projektų sąskaita. Saugumas turi savo kainą, ir geriau ją sumokėti laiku, t.y. šiandien.