fbpx

P. Auštrevičius. Metai karo Ukrainoje: kaip stiprinti ES atsaką

  • Petras Auštrevičius
  • vasario 24, 2023
  • Nuomonė
Petras Auštrevičius

365 dienas Ukraina ginasi ir gina civilizuotą pasaulį. Nors didelė to pasaulio dalis mobilizavo savo paramą ir pagalbą, mano įsitikinimu, dar lieka nemažai neišnaudotų resursų. Paminėsiu tik kelis, mano vertinimu, aktualiausius, žvelgiant iš Briuselio ir Europos Sąjungos (ES) perspektyvos.

Pirma. Reikia greičiau stiprinti ES įkurtą karui stabdyti skirtą finansinį fondą – vadinamą Europos taikos priemonę (ETP), pagal kurią Ukrainos gynybai teikiama parama ginklais ir amunicija šiandien yra būtina kaip oras.

Finansavimo principas pagal ETP veikia taip: ES valstybės narės iš savo atsargų perduoda Ukrainai reikiamą ginkluotę ir amuniciją, o išlaidos vėliau padengiamos iš ES biudžeto.

ETP fonde iki 2027 metų buvo numatyta 5,7 milijardai eurų, bet 5 mlrd. eurų siekiant stabdyti rusijos agresiją Ukrainoje jau išleisti. Dėl besitęsiančių karo veiksmų minėtą fondą reikės gerokai didinti, poreikiai, kaip matome, yra bent dvigubai didesni. Pilietinė visuomenė, žmonės (ačiū aukojantiems) ar net visos Baltijos valstybės kartu sudėjus 10 milijardų eurų nesurinks nei per metus, nei per penkmetį. Todėl ETP instrumentas turi būti ir pakankamas finansiškai, ir operatyviai panaudojamas.

Antra. ES saugumo ir gynybos misijos bei jų aktyvinimas. Akivaizdu, kad misijų reikia daugiau, jos kuria didelę pridėtinę vertę ir padeda išsaugoti gyvybes.

ES misija leis apmokyti bemaž 30 tūkst. ukrainiečių karių. Mokymai ir karinių ekspertų rengimas – tai, ko ypač reikia. Šiuo metu mokymai vyksta Lenkijoje ir Vokietijoje.

Kaip gerąją praktiką galima išskirti neseniai ES į Armėniją pasiųstą misiją, skirtą užtikrinti saugumą pasienyje su Azerbaidžanu Lačino transporto koridoriuje, kuris veda į Kalnų Karabachą.

Vertinant sudėtingą situaciją Moldovoje, man panašu, kad artimu metu ES saugumo misijai gali tekti keliauti ir ten. Moldovos kariams ir saugumo tarnybų pareigūnams taip pat reikia šiuolaikinių apmokymų, naujų pasienio stebėjimo įgūdžių.

Dar 2005 metais ES pradėtą misiją EUBAM, skirtą stebėti padėtį Padniestrėje, laikas keisti nauja, nes geopolitinės įtampos pasikeitė. ES ateityje gali lanksčiau ir pilniau išnaudoti savo saugumo ir gynybos misijas, jos svarbios taikai.

Trečia. ES reikia neatidėliotinai pradėti bendrus centralizuotus ginkluotės ir amunicijos pirkimus – taip procesai vyks greičiau ir tiksliau. Europoje reikiamos ginkluotės atsargos gali būti sukauptos taupant lėšas, ES narėms tarpusavyje koordinuojant veiksmus, o ne lenktyniaujant.

Ir galiausiai: galbūt atėjo laikas Europos Komisijai turėti atskirą eurokomisarą gynybos politikos ir gynybos pramonės reikalams.

Toks komisaras galėtų geriau koordinuoti dinamiškus procesus, nes ES šiandien susiduria su labai specifiniais poreikiais, investicijos kuriant ir stiprinant ES gynybinį potencialą turi būti kryptingos. Kaip žinia, šiuo metu EK gynybos klausimus sprendžia už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas.

Be abejo, ES bendradarbiavimas su NATO turi gilėti ir stiprėti. Bendras ES veikimas ir tų veiksmų stiprinimas padės Ukrainai ne tik atsilaikyti, bet ir laimėti.