P. Auštrevičius. Kodėl tylėti, kai reikia kalbėti: apie sanitarinio kordono griūtį Briuselyje

Negaliu patylėti, nors dalis kolegų iš didžiausios Europos Parlamente – konservatorių Europos liaudies partijos frakcijos (EPP) – primygtinai siūlo nesureikšminti, neeskaluoti praėjusią savaitę įvykusio jų balsavimo išvien su Vengrijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių radikalais.

Lietuvoje socdemai ir prezidentūra irgi nuo pat pradžių siūlė nesureikšminti obuoliavimo su blogio jėgomis. Matome, kas iš viso to išėjo. Pilietinė visuomenė demokratiją turi ginti eidama į gatves.

Lapkričio 13-ąją Briuselyje demokratijos ir europietiškų vertybių gynybos bastionas krito balsuojant tikrai ne dėl simbolinių, o svarbių pataisų dėl ES Žaliojo kurso taisyklių taikymo verslui (vadinamasis pirmasis „Omnibus“ paketas).

Europos Parlamente susivienijusių konservatorių ir dešiniųjų radikalų („Patriotų už Europą“ ir „Suverenių tautų Europos“ frakcijų) pastangomis buvo smarkiai susilpninti ES reikalavimai dėl aplinkosaugos, verslo tiekimo grandinių skaidrumo taisyklių. Apžvalgininkai naują jėgų darinį jau prieš kurį laiką pakrikštijo Venesuelos koalicijos vardu. Ar reikia priminti, kas yra šios spalvingos koalicijos nariai iš Lietuvos?

Šį kartą balsuodami išvien su naujaisiais partneriais Europos konservatoriai viešumoje prisidengė kilniu siekiu, esą taip siekė sumažinti biurokratiją, pagerinti konkurencijos sąlygas Europos kompanijoms. Spręskite patys vertindami rezultatą: įpareigojimas teikti aplinkosaugos ataskaitas bus taikoma tik milžiniško dydžio kompanijoms, turinčioms daugiau nei 5 tūkst. darbuotojų, jų metų apyvarta turės viršyti 1,5 mlrd. eurų. Pagal pirminį Europos Komisijos pasiūlymą, ši kartelė turėjo būti atitinkamai net 5 ir 3 kartais mažesnė.

EK pirmininkė U. von der Leyen šiame Europos Parlamente jau atlaikė ne vieną kraštutinių jėgų inicijuotą balsavimą dėl nepasitikėjimo jos kabinetu. Bet pastarojo balsavimo rezultatai ir jos atstovaujamos konservatorių politinės šeimos sprendimas eiti išvien su ES projekto žlugimo atvirai siekiančiais radikalais turėjo būti rimčiausias smūgis, po kurio tikrai nebeaišku, ar EK vadovė atlaikytų dar vieną balsavimą dėl nepasitikėjimo.

Dar daugiau: kas išsklaidys miglą dėl būsimų didžiausios reikšmės sprendimų dėl ilgamečio ES biudžeto, Bendrijos plėtros, Ukrainos ir Moldovos narystės ES? Vadinamasis sanitarinis kordonas pralaužtas, radikalai atvirai džiūgauja. Atsiprašau, bet reikia klausimą užduoti tiesiai: ar nuo šiol būsime priversti plaukioti su jais toje pačioje kanalizacijoje?

Europos Parlamente valdančiosios koalicijos, tokios, kokia ji buvo tik paskyrus U. von der Leyen kabinetą, jau nėra. Matome tik buvusios koalicijos likučius. Kai konservatoriai mieliau renkasi jiems į ausį šnabždančius radikalus, ir kitoje pusėje lieka ES pamatines idėjas ginantys liberalai, socialistai ir žalieji, tai jokios ramybės nežada. Atrodo, konservatorių EPP politinė grupė tiesiog mėgaujasi rinkdamasi alternatyvas pagal poreikį.

Politinis pasitikėjimas tarp ligšiolinių ilgamečių partnerių Europos Parlamente pasiekė minimumą. Sunku šiandien pasakyti, kiek Europos konservatoriai pasitiki radikalia dešine, bet koalicijos partnerių pasitikėjimas konservatoriais tapo bemaž lygus nuliui.

Norisi palinkėti, kad stiprių srovių blaškomi konservatoriai greičiau baigtų bendrą giesmę kartu su prorusišku politiniu choru.