fbpx

P. Auštrevičius. Kodėl negalime leisti baltarusių traukiniui surūdyti Maskvos stotyje

  • Petras Auštrevičius
  • birželio 1, 2022
  • Nuomonė
Petras Auštrevičius

Lietuvos vadovai ir diplomatai ilgus metus dirbo vardan demokratiškos Baltarusijos, mėgino padėti šios šalies opozicijai ir pilietinei visuomenei, keliant klausimus ir ES lygmeniu, rodant lyderystę. Reikia pripažinti, ne visuomet tos pastangos buvo sėkmingos, visgi buvo dirbama dėl prasmingo ir kilnaus tikslo.

Deja, karo Ukrainoje sąlygomis Baltarusijos klausimas atsidūrė, galima sakyti, užribyje. Lukašenkos režimui įsileidus okupacinės rusų kariuomenės dalinius padėtis dar labiau komplikavosi. Ar verta sudėti rankas ir laisvos Baltarusijos siekį nukelti neapibrėžtai ateičiai?

Mano įsitikinimu, tai būtų nedovanotina klaida. Ne vien dėl to, kad su Baltarusija turime beveik 700 kilometrų ilgio sieną, o šūkio „Už jūsų ir mūsų laisvę“ aktualumas ir poreikis šią misiją iki galo įgyvendinti bėgant metams tiktai išaugo.

Rusijos karinės agresijos Ukrainoje sąlygomis ES Rytų partnerystės šalys, drįsčiau teigti, tapo dar labiau įspraustos į kampą. Ukraina, Moldova, Sakartvelas pasirinko europietišką kelią, nepaisant to, kad šis sprendimas smarkiai kirtosi su rusijos lūkesčiais ir interesais.

Prašymus stoti į ES pateikusi trijulė yra traukinys, pajudėjęs į galinę stotelę – demokratišką, vieningą Europą. Tai, žinoma, privalės reikšti bet kokių sąsajų su genocidą Ukrainoje vykdančia kaimynine šalimi nutraukimą. Rusiškasis šovinizmas ir fašizmas nesuderinamas su kaimynų noru gyventi laisvai ir taikiai.

Ar gali būti, kad Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui keliaujant Vakarų link geopolitiniame žemėlapyje liks didžiulis baltas laukas: Baltarusija? Lukašenka, niekam nekyla abejonių, šalies ateitį geriausiu atveju regi kaip rusijos vasalės, o greičiausiai jau yra apsispręsta tapti neatskiriama rusijos federacijos dalimi.

Todėl šiuo metu, galbūt kaip niekad anksčiau, Baltarusijos opozicija ir pilietinė visuomenė privalo nedelsdami aiškiai apibrėžti gyvybiškai svarbią politinę kryptį, viešai ir garsiai išreikšti poziciją, kad mato save, savo šalies ir vaikų ateitį ES. Ateities kartos tikrai nepamirš, jei ukrainiečių, moldavų ir kartvelų traukinys pasieks Europos centrą, o gudų taip ir liks Maskvos stotyje.

Be abejo, žinią visai Europai gali pasiųsti tik baltarusių pilietinė visuomenė, opozicijos lyderiai. Suprantama, ypač sunku: šimtai jų įkalinti, kankinami, persekiojami, bauginami. Ir vis dėlto – be ryžto nebus ir blyksnio vilties.

Labai tikiuosi, kad birželį Briuselyje vyksiančiame ES viršūnių susitikime bus sprendimai ne vien dėl Ukrainos. Tikslas: kad diskusijose nuskambėtų ir demokratiškos, laisvos Baltarusijos naratyvas, jos vizija ES. Šis klausimas privalo būti keliamas.

Kaip tik šiuo metu yra istorinis šansas Baltarusijos visuomenei ir opozicijai perduoti stiprią žinią ES. Taip, mes norime, taip, mes dirbsime. Ryžtingas europietiškos Baltarusijos klausimo kėlimas tuo metu, kai Ukrainos žmonės kasdien aukoja gyvybes dėl savo laisvės, yra būtina sąlyga pokyčiams.

O tokios naujos iniciatyvos, kaip Vilniuje neseniai įsteigtas emigracijoje veikiančių baltarusių judėjimas „Europietiškas pasirinkimas“, turėtų būti tik pradžia. Reikia dar daugiau, kad laisvės norinčių baltarusių balsas būtų išgirstas Europos širdyje. Lietuvai vis dar tenka ypatinga atsakomybė, siekiant lūžio taško ir ginant mūsų artimų kaimynų laisvės idėją.