P. Auštrevičius. Kodėl ES turi laikyti rusiją teroristine valstybe

Lietuva ir Baltijos šalys davė pradžią, laikas visai ES vieningai paskelbti tą patį: rusija yra teroristinė valstybė.

Tikiuosi, jau kitą savaitę Strasbūre bus priimta tai įtvirtinanti Europos Parlamento (EP) rezoliucija. Vakar Briuselyje vyko nelengvos derybos tarp EP frakcijų delegatų dėl galutinio rezoliucijos teksto – toms deryboms man teko vadovauti, koordinuojant pozicijas dėl bendrų daugumai priimtinų nuostatų.

Rezoliucijoje rusija bus konkrečiai įvardijama kaip terorizmą remianti valstybė, naudojanti teroristinius veikimo būdus. Abu šie dalykai svarbūs, nes taip sukuriamas istorinis precedentas ES, kuris padės užlopyti teisines spragas, užpildys sąvokų trūkumą.

Kokie yra rusijos valstybinio terorizmo ir karo nusikaltimų įrodymai? Chersone ir kitose Ukrainos karių išvaduotose teritorijose visuomet aptinkami 3 rusų armijos ir jos samdinių žiaurumų ženklai: tai masinės ukrainiečių civilių žmonių kapavietės, kankinimo kameros bei išprievartautos moterys ir vaikai.

Ukrainiečių tautos genocidas kyla iš rusijos kaip valstybės teroristės ir karo nusikaltėlės veiksmų, konkrečių jos terorizmo ir karo nusikaltimų vykdytojų. Greta to, matome branduolinį ir energetinį terorizmą, masinius ukrainiečių grobimus, informacinį terorą. Tai valstybinio rusiškojo terorizmo veidas.

Vakar Hagos teismas galiausiai paskelbė nuosprendį „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo numušimo virš Ukrainos byloje, tada 2014 m. liepą rusiška „Buk“ raketa pražudė 298 keleivius, net 80 iš jų buvo vaikai.

Šios bylos atveju rusiško teroro akto aukų artimiesiems ir Europai teisingumo reikėjo laukti 8 metus. Vien per 2022 metus Ukrainoje kremliaus smogikai pražudė daugiau kaip 430 vaikų, tūkstančius moterų, senelių, karių. Milijonai buvo priversti palikti namus. Mūsų kaimynėje Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina, tas pats rusiškas raketinis terorizmas ką tik pražudė du lenkus.

Kokią kainą už baime ir neapsisprendimu pagrįstą politiką dar mokėsime ateityje? Kai kurios svarbios ES šalys karui Ukrainoje prasidėjus ne tik nesumažino prekybos su rusija apimčių, bet jas net padidino.

Todėl kai manęs klausia, ar Europos Parlamento rezoliucija dėl rusijos kaip teroristinės valstybės apibrėžimo išvis yra prasminga, neabejodamas sakau – taip. Net ir Europoje dar ne visiems aišku, kas yra kas ir kokios kasdienių veiksmų ar neveikimo pasekmės.

Būdamas atsargiai optimistiškas drįsčiau prognozuoti, kad Strasbūre turėsime daugumos EP narių balsus „už“ rezoliuciją. Bet bus įvairių pozicijų: bus akivaizdus nepalaikymas iš abiejų pusių radikalų Parlamente, tikiuosi, radikalų neparems dalis socialistų demokratų ir žaliųjų. Rezoliucijos svarstymo stadijoje iš pastarųjų frakcijų atstovų sulaukėme, sakykime, tam tikrų „pastabų“.

Reikia pripažinti, kad laipsniška ES sankcijų paketų priėmimų politika (dabar ruošiamas jau 9-tasis ES sankcijų paketas) iš esmės sugriežtino ekonomines ir politines rusijos veikimo sąlygas, bet apsiribojo vienų ar kitų sektorių įtraukimu į sankcijų sąrašą, taip paliekant galimybes tolesniems abipusiai „naudingiems“ prekybiniams ryšiams.

Atsiradus rusijos kaip terorizmą remiančios valstybės apibrėžimui ES, tai įgalins visapusę rusijos politinę-diplomatinę izoliaciją, sistemines sankcijas, kurios turės reikšti ir prekybos kanalų užkardymą, nutraukiant finansinius ryšius tarp ES narių ir rusijos.

Būsimas Europos Komisijos išplėstinių sankcijų ir jų kontrolės mechanizmas gali ir turi veikti daug efektyviau – turiu galvoje bandymus per trečiąsias valstybes sankcijas apeiti. ES priimtų aštuonių sankcijų paketų išdava tokia, kad vien per spalio mėnesį už rusišką naftą Europa sumokėjo virš 20 milijardų eurų. Karo laikotarpis, vertinant tik prekybą energetikoje, praturtino rusiją daugiau kaip 100 milijardų eurų.

Todėl rezoliucijos priėmimas bus tas prasmingas pirmas žingsnis, po kurio turės sekti kiti. Nestabilumą pasaulyje išnaudoja ir kitos terorizmą platinančios valstybės. Nenusukime akių nuo tūkstančius taikių savo šalies žmonių myriop siekiančio pasiųsti Irano režimo, Šiaurės Korėjos ir Sirijos. Šių valstybių veikimo metodą Europa irgi privalo įvardinti.

Netrukus Europos Parlamente ukrainiečiai atsiims 2022 metų Sacharovo premiją už minties laisvę, skirtą Ukrainos žmonių drąsai, jų lyderiams ir pilietinei visuomenei. Tikiuosi, kad EP posėdžių salėje skambės plojimai, ir niekam nereikės jausti gėdos dėl žadėtų, bet nepadarytų darbų.