fbpx

P. Auštrevičius. Kalio standartas: kiek kainuoja už laisvę kovojančio baltarusio gyvybė?

EP-087766A_AUSTREVICIUS_portrait

Vakar Vilniuje rinkome paramą Baltarusijos politiniams kaliniams ir jų šeimoms mūsų su Dailininkų sąjunga surengtame labdaringame meno darbų aukcione „Už jūsų ir mūsų laisvę!“. Prie to, kad aukcionas Vilniuje įvyktų, prisidėjo kelios dešimtys žinomų Lietuvos menininkų, žmonių, kurie myli meną ir nori bent šiek tiek padėti dėl laisvės tebekovojantiems baltarusiams.

Na o užvakar, gruodžio 8-ąją, įvyko tai, dėl ko įspėjau dar lapkričio pabaigoje – mūsų geležinkelininkai, o turbūt ir uostininkai bei dar grupė suinteresuotų žmonių parsidavė už kalį.

Už kalį, skirtingai nei už mūsų aukcionui paaukotus meno darbus, mokami milijonai. Yra aukso standartas, o šiandien Lietuvoje atsirado ir kalio standartas. Keturis mėnesius buvo delsiama, nuo visuomenės slepiama informacija, už nugaros valstybei buvo tariamasi dėl to, kaip apeiti JAV paskelbtas sankcijas „Belaruskalij“, ieškota, kokios finansinės institucijos padės išgryninti lukašenkinę valiutą ir leis režimui toliau lobti iš trąšų pardavimo.

Sakiau, kad tuos milijoninius avansus, kurie įdėjus dideles pastangas įkrito į geležinkelininkų sąskaitas, reikėtų tiesiog grąžinti atgal. Man ir visuomenei atsakyta: neįmanoma.

Tegul nesusidaro įspūdis, kad siūlyčiau visiškai ignoruoti ekonominį faktorių ar Lietuvos regioninį konkurencingumą. Tačiau galima nauda iš tebesitęsiančio kalio tranzito tikrai neatstoja nacionalinio saugumo kainos, jeigu kas nors vis dar linkę skaičiuoti tiktai eurais. Apie galimybes investuoti į vakarietiškų krovinių gabenimą kalbama metų metus, bet rezultato nėra.

Yra keli aktualūs klausimai. Kiek teisininkų kontorų dirba režimui ir jį aptarnaujančioms įmonėms šiuo metu, kad traukinių vagonai iš Baltarusijos per Lietuvą toliau nesustotų? Kiek milijonų kainuoja valstybės įmonių vadovų padorumas ir sąžinė? Ir kiek, pagal naująjį kalio standartą, kainuoja už laisvę kovojančio baltarusio gyvybė?

Režimo smogikai – tardytojai, teisėjai, kalinių kankintojai – maitinami iš tos pačios rankos. Laikas atsiprašyti ir atsipeikėti.