P. Auštrevičius. Europos Parlamente Briuselyje bus surengta paroda ir diskusija M. K. Čiurlionio 150 metų jubiliejaus proga

Europos Sąjungos nuotr.

Spalio 1-ąją Europos Parlamente Briuselyje bus surengta paroda ir diskusija – „Europa tuomet ir dabar: vizionieriškoji M. K. Čiurlionio kūryba dirbtinio intelekto eroje“. Šis renginys dedikuotas neseniai minėtam iškiliausio visų laikų lietuvių menininko M. K. Čiurlionio 150 metų jubiliejui, paroda siekiama atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į išskirtinį Lietuvos kūrėją.

Parodą ir diskusiją pristatysianti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė dr. Virginija Vitkienė sako, kad šiuo metu jaučia didelį įvairių užsienio institucijų dėmesį menininko kūrybai, pavieniai M. K. Čiurlionio kūriniai skolinami ir grupinėms tarptautinėms parodoms.

Briuselyje vyksiančiame renginyje bus pristatyti M. K. Čiurlionio vizijų pasauliai XXI-ajam amžiui, čia parodos dalyviai pasiners į virtualios realybės patirtį, įkvėptą menininko kūrybos. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus leidosi į eksperimentą ir šią parodą kūrė panaudodamas naujausias, nemažai diskusijų keliančias 3D modeliavimo ir dirbtinio intelekto technologijas. Taip dvylika M. K. Čiurlionio paveikslų reprodukcijų buvo sukurtos 3D formatu.

„Šiuos kūrinius laikau viena iš gausybės M. K. Čiurlionio kūrybos interpretacijų. Tai žiūrovo pastabumą stiprinanti priemonė, skatinanti naujais rakursais pažvelgti į gilų menininko kūrybos pasaulį. Paroda, kurios vaizdiniai sukurti iš dalies pasitelkiant dirbtinį intelektą, yra tarsi paskatinimas sugrįžti prie M. K. Čiurlionio kūrinių, dar kartą įsižiūrėti į jų daugiasluokšniškumą. Žinoma, tam, kad suvoktum įvairialypius menininko pasakojimus ir simbolius, prie jo tapybos kūrinių reikia praleisti daug laiko. Tikrąjį M. K. Čiurlionio tapybos poveikį galime patirti tik tyrinėdami originalius darbus“, – sako Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė dr. V. Vitkienė.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė teigia, kad šiomis dienomis negali nereaguoti į susidariusią situaciją Lietuvoje, kai kultūros politika ir kultūros ministro portfelis, neįsiklausius į kultūros bendruomenės argumentus, buvo perduotas populistinei politinei jėgai.

„Tai yra galima grėsmė kultūros laukui ir nacionaliniam saugumui, žodžio ir saviraiškos laisvei. Šių grėsmių realybę praktikoje pirmąją XX-osios Vyriausybės priesaikos dieną patvirtino populistinės partijos lyderis, kultūros bendruomenės piketą prie prezidentūros pavadindamas „užsienio agentų“ organizuojamu projektu. Neįmanoma nematyti, kieno interesai, o dabar ir tiesioginė įtaka medijoms bei kultūrai, gali glūdėti po tokia retorika ir visuomenės priešinimo taktika“, – teigė Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė dr. V. Vitkienė.

Vienas parodos ir diskusijos Briuselyje iniciatorių Europos Parlamento frakcijos „Renew Europe“ narys Petras Auštrevičius pabrėžia, kad neseniai paminėtam M. K. Čiurlionio 150 metų jubiliejui dedikuotas renginys bus skirtas atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į išskirtinį kūrėją ir solidarizuotis su Lietuvos kultūros bendruomene, protestuojančia beprecedenčių įvykių kontekste.

„Briuselyje skambės M. K. Čiurlionio vardas ir muzika, parodoje matysime jo kūrybos įkvėptus meno kūrinius. Tai bus tikras žinios apie Lietuvos kultūrą garsinimas. Deja, tuo pačiu tenka pripažinti, kad kultūros ministro portfelį Lietuvoje gavęs asmuo neturi nieko bendra nei su M. K. Čiurlionio pasauliu, nei su kultūra apskritai. Todėl parodos atidaryme Europos Parlamente skambės ir mūsų kultūros bendruomenės Lietuvoje pasirinkta M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“. Tai bus mūsų visų solidarumo ženklas su tais, kurie iš tikrųjų kasdien kovoja vardan kultūros“, – sako Europos Parlamento narys P. Auštrevičius.

„M. K. Čiurlionis buvo universalus, tarsi iš Renesanso epochos atkeliavęs kūrėjas, siekęs apjungti skirtingas meno ir tikrovės supratimo disciplinas – dailę, muziką, literatūrą, filosofiją. Savo prigimtimi jis buvo laisvas, į prasmių paieškas pasinėręs žmogus. Būtent ši inteligencija, nuolatinis ieškojimas ir klausimų kėlimas daro M. K. Čiurlionio kūrybą tokią svarbią mums, kai prie Lietuvos kultūros politikos prileidžiami įžūlūs karjeristai, neturintys jokių moralinių linijų, manipuliuojantys M. K. Čiurlioniu, partizanais, net savo artimais žmonėmis. Šis barbarystės aktas išniekinant Lietuvos kultūrą turi būti kuo greičiau nutrauktas, o jo autoriai – prisiimti politinę atsakomybę“, – pabrėžia parodos Briuselyje bendrainiciatorius Europos Parlamento narys Dainius Žalimas.