P. Auštrevičius. ES Mobilumo paketas reikš didesnę taršą ir iškreiptą konkurenciją

Šviežiai Europos Parlamente vakar apsvarstytas Lietuvai bei visai Rytų ir Vidurio Europai išskirtinės svarbos Mobilumo paketas, reglamentuojantis sąlygas krovininio transporto sektoriui, yra kokybės prasme vienas prasčiausių teisės aktų, kokį man teko matyti per savo šešerius darbo metus Briuselyje ir Strasbūre.

Naujienos ir žinios aiškios – vakar EP Transporto ir turizmo komitete atmestos visos 86 teiktos pataisos Mobilumo paketui. Dokumentui, kuris ne tik ribos mobilumą, bet ir artimiausiu metu greičiausiai lems didesnę taršą Europoje. Tokie sprendimai, deja, smarkiai prisideda prie pamatinės ES vieningosios ekonominės rinkos idėjos griovimo.

Norėčiau tikėti, kad dabartinio Mobilumo paketo iniciatorių intencijos buvo geros. Tarp jų – užtikrinti socialines garantijas, teisingesnį atlygį ir reikiamą poilsį krovininio transporto vairuotojams. Tam laikas buvo seniai pribrendęs.

Vis dėlto tenka pripažinti, kad didžiųjų Europos lobistų ir kai kurių didžiųjų ES valstybių politikų įtaka Europos Parlamente lėmė, kad Mobilumo paketo turinys  gerokai nutolo nuo savo pirminės idėjos ir esama dabartinė jo redakcija, kuri bus pateikta galutiniam balsavimui Europos Parlamente, neabejotinai iškreips sąžiningas konkurencijos sąlygas tarp Europos vežėjų. Rytų ir Vidurio Europos vežėjai susidurs su nepalyginamai rimtesniais iššūkiais nei, pavyzdžiui, vokiečių ar prancūzų krovininio transporto atstovai, ir ne tik dėl įvedamo privalomo reikalavimo kas 8 savaites grąžinti vilkiką į jo registracijos šalį.

Ko gero, jau artimiausiu metu matysime, kaip su milžiniškomis problemomis susiduria Lietuvos, kitų Baltijos valstybių, Rytų ir Vidurio Europos šalių pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės, kuriose dirba tūkstančiai vairuotojų. Pasekmės gali būti plačios ir skaudžios.

Dar labiau išaugus pervežimo kaštams, kurie jau ir taip padidėjo dėl koronaviruso krizės, papildomą naštą pajus ir kiti verslai. Net ir mažesnieji, šeimos verslai, kurių veikla vienaip ar kitaip susijusi su prekių eksportu bei importu. Kas už tai taip pat mokės savo kainą? Ne kas kitas, o galutiniai prekių vartotojai, t.y. vidutiniai europiečiai, kurie kasdien turi apsirūpinti būtiniausiais produktais, prekybos centruose ar miestų ir miestelių  turguose.

Tai, kad vakar Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitete buvo atmesta kone visas šimtas Mobilumo paketui teiktų pataisų, tarp jų – ir mano inicijuotų, rodo, kad prieš galutinį balsavimą dėl dokumento birželį-liepą dauguma europarlamentarų apskritai nėra nusiteikę jokiai diskusijai.

Tai šį kartą reikš naujus didelius suvaržymus vieningai Europos Sąjungos rinkai, jau paguldytai ant menčių koronaviruso krizės.

Dabartinis Mobilumo paketas be jokių pataisų Lietuvai, visai Rytų ir Vidurio Europai neturės nieko bendra su mobilumu. Atvirkščiai – šį paketą tiesiai šviesiai reikia įvardinti kaip krovininio transporto suvaržymų ir nelygių konkurencijos sąlygų paketą, kuris, beje, esmingai prieštarauja Europos Komisijos ką tik pristatytam ir pasiūlytam Europos atsigavimo fondui, numačiusiam net 750 milijardų eurų ES ekonomikai skatinti. Panašu į žanro klasiką: viena ranka duoda, kita – atima.

Ką šioje situacijoje dar galima ir reikėtų daryti? Akivaizdu, kad Lietuvai ir kitoms Rytų bei Vidurio Europos valstybėms, kurių transporto sektorius bus labiausiai paveiktas, teks kreiptis į ES Teisingumą Teismą Liuksemburge. Žalą reikės įrodinėti teisinėmis priemonėmis.

Lietuvos valdžia (ne vien dėl artėjančių rinkimų) turi išgirsti mūsų šalies vežėjų poziciją ir argumentus. Argumentai bus svarbūs ruošiant solidų ieškinį ES Teisingumo Teismui, siekiant apginti mūsų šalies verslo ir prekių pirkėjų interesus.

Dabartinis Mobilumo paketas nepateisinamas nei ekonominiu, nei socialiniu ar aplinkosaugos požiūriu. Pakanka vien fakto, kad vienam Lietuvos vilkikui vidutiniškai reikės nuvažiuoti net apie 1500 kilometrų tuščiam, kad įvykdytų naujų taisyklių reikalavimus.

Deja, Mobilumo paketas yra žalingas sprendimas, pasitarnaujantis Europos skaldymui ir diskriminavimui pagal geografinį principą. Tokie sprendimai netelkia ES ekonominio potencialo, o jį griauna dar net nepradėjus jo atkurti.

Atrodo, didieji Europos transporto sektoriaus lobistai ir kai kurių didžiųjų valstybių politikai nutarė įvesti nuolatinį karantiną Europos transporto sektoriui, naikinant esamas darbo vietas ir naujų darbo vietų kūrimo galimybes.