fbpx

P. Auštrevičius. Ekonomika po pandemijos: gaivinti reikia, bet kurti naują – dar svarbiau

Petras Auštrevičius

Stebint, kaip kiekviena Europos šalis pristato savo nacionalinius planus, skirtus po pandemijos iš naujo užkurti ekonomikas, neapleidžia įspūdis, kad Lietuvoje esti daugiau nei užtektinai skepticizmo, bet tikrai mažiau nei reikia pasiūlymų. Taip vadinamo Gaivinimo plano turinio esminės dalys persidengia ir yra panašios tiek Lietuvoje, tiek Estijoje, Suomijoje ar Vokietijoje.

Visiems galioja tie patys Europos Komisijos reikalavimai dėl prioritetų – žaliojo kurso, skaitmenizacijos. Kas skirsis kiekvienoje ES valstybėje – tai tų planų įgyvendinimo apimtys, konkretūs projektai ir detalės.

Šią savaitę Portugalija pirmoji pateikė Europos Komisijai savo planą, o Lietuvoje daugelis vis dar komentuoja vieną ir tą patį skaičių – 2,2 milijardo eurų, kuriuos mūsų šalis turės panaudoti iki 2026 metų. Pasigilinti į turinį tikrai nėra laiko? Trūksta politinės kultūros, noro atsakingiau dirbti politinį darbą. Tai galioja tiek socialdemokratinei ir žaliųjų opozicijai, kurios politikams lengviau pakelti bokalą Vilniaus senamiestyje, tiek Prezidentūrai, kuri tęsia tradicijas viešumoje reikalus tvarkyti Vyriausybės narius kviečiantis ant kilimėlio.

Ar I. Šimonytės Vyriausybė galėjo sudėlioti „Naujos kartos Lietuvos“ prioritetus anksčiau, geriau, tiksliau? Žinoma, ypač, jeigu ir visos valdžios grandys būtų buvusios suinteresuotos prie to prisidėti. Pilietinės visuomenės indėlis labai svarbus ir vis dar laukiamas.

Kas dėl paties Europos ekonomikos gaivinimo plano – esu tikras, kad ne gaivinti Europą reikia, o kurti ją iš naujo. Investuoti į ekonomikos šuolį, jos sąrangos pertvarką, o ne kosmetines korekcijas. Mano įsitikinimu, dabartinis Lietuvos Vyriausybės planas palieka pakankamai laisvės siekiant tikslų.

Žaliasis kursas ir nulinis poveikis aplinkai, skaitmenizacija, kokybiškai nauja švietimo, sveikatos sistema – tai bendras europietiškas standartas, iki kurio vieniems trūksta daugiau, kitiems – mažiau, bet jis turės būti pasiektas.

Pandemijos sukeltos krizės įveikimas yra viena, bet gyvenimas po krizės – dar opesnis klausimas. Koks bus Lietuvos konkurencingumas popandeminiame pasaulyje, Europoje ir už jos ribų?

Jei greta būtinų reformų užtikrinsime kokybiškas viešąsias paslaugas, pašalinsim biurokratijos kliūtis – gerai, bet to neužteks. Lietuva Gaivinimo plano kontekste turės pasitvirtinti konkrečias priemones, kaip mobilizuoti investicijas į inovacijas, paskatinti privataus verslo dalyvavimą moksliniuose tyrimuose (ypač taikomuosiuose).

Verslui taip pat reikės sudaryti sąlygas esmingai prisidėti įgyvendinant ES prioritetą – žaliąjį kursą, siekiant neutralumo aplinkai. Todėl valstybės ir privataus sektoriaus partnerystės sėkmė lems ir Lietuvos ateitį.

Štai Suomijos Vyriausybė nurodo, kad pasinaudojant ES lėšomis ekonomikai gaivinti ir aplinkai žalinti, prioritetas bus teikiamas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektams. Suomiai skaičiuoja, kad tokiu būdu sutelks apie 3 milijardus eurų privačių investicijų, iš kurių tikimasi daugiau nei 5 milijardų eurų grąžos. Tarp Suomijos Vyriausybės tikslų – pasiekti, kad parama pasinaudojusios šalies įmonės taptų savo sektoriaus lyderėmis tarptautinėje arenoje.

Akivaizdu, kad verslo, įskaitant smulkius šeimos verslus, įtraukimas į reformas būtinas. Be abejo, ES paramą reikės išnaudoti mažinant socialinę atskirtį. Rezultatyvesnio būdo, nei to siekti per geresnes darbo vietas, nėra. Reikės įtraukti dar daugiau partnerių, savivaldoje taip pat.

Būsimų reformų kontekste verta nepamiršti, kad galime paspartinti Lietuvai būtinus didelio masto projektus. Štai Estijos Vyriausybė jau numatė, kad iš ES paramos ekonomikai gaivinti apie 100 mln. eurų skirs naujoms tramvajų, geležinkelio linijoms (įskaitant „Rail Baltica“). Lietuvos Vyriausybė esamame plane, kuris bus teikiamas Europos Komisijai, pažymėjo, kad mūsų šalis pagal elektrifikuotų geležinkelio linijų dalį šiuo metu yra priešpaskutinėje vietoje visoje ES. Taigi yra proga pasitempti, ir ne vien dėl to, kad per Lietuvą traukiniais bus keliaujama iš Berlyno į Helsinkį.

Europos Komisija reikiamus 750 milijardų eurų Europos gaivinimo paketui skolinsis visos ES, taigi – ir kiekvieno europiečio vardu. Sudaryti išsamų XXI amžiaus Lietuvos ateities projektų sąrašą šiandien turėtų būti visų bendras tikslas. Tiesą sakant, tai kur kas daugiau nei mėginimas reformuoti ar sukurti naujos kartos ekonomiką. Tai užtikrins, kad viena ar kita forma grįšiantiems sukrėtimams turėsim imunitetą.