P. Auštrevičius: „Būtina daryti viską, kad orbanizuotos Vengrijos Europos Sąjungoje būtų mažiau, o Ukrainos – daugiau“

Tebesitęsiant karui Europoje ir rusijos agresijai Ukrainoje, Europos Sąjunga (ES) privalo priimti nestandartinius sprendimus ir veikti kitaip, nei tai darė ilgus metus taikos sąlygomis.

ES vadovai neseniai Briuselyje sutarė pradėti istorinės reikšmės narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova, o tai kartu reiškia, kad ES būtinos vidaus reformos, be kurių Bendrijos plėtra tiesiog neįmanoma. Apie tai diskutuota Vilniuje, Seimo rūmuose surengtoje apskrito stalo diskusijoje „ES integracijos stiprinimas, atsižvelgiant į būsimą plėtrą“, kurią inicijavo liberalas europarlamentaras Petras Auštrevičius ir jo Europos Parlamente atstovaujama frakcija „Renew Europe“ („Atnaujinkime Europą“).

Dalis politikos apžvalgininkų ir diplomatų jau kurį laiką siuntė pavojaus signalus dėl vieningos ES paramos Ukrainai. Jas išryškino pastarieji kraštutinių pažiūrų neslepiančio Vengrijos premjero Viktoro Orbano veiksmai Europos Vadovų Taryboje, atskleidę, kokios sunkiai įveikiamos kliūtys ES sprendimų priėmimo sistemoje atsiranda, kai rusija galimai per savo tarpininkus ES naudojasi veto teise.

Žinia, būtent Vengrijos premjeras V. Orbanas, pasinaudodamas veto teise, Briuselyje blokavo Ukrainai ypač svarbų 50 mlrd. eurų dydžio finansinį paramos paketą, numatytą daugiamečiame ES biudžete. Tai įvyko nepaisant to, kad Europos Komisija ES lyderių susitikimo išvakarėse skyrė Vengrijai 10 mlrd. eurų iš anksčiau ES įšaldyto paramos paketo. Šių pinigų skyrimas buvo pristabdytas dėl V. Orbano Vyriausybės sprendimų, susijusių su teisinės valstybės principų pažeidimais.

„Man atrodo, kad būtina daryti viską, kad Europos Sąjungoje orbanizuotos Vengrijos būtų mažiau, o Ukrainos daugiau – tik toks yra kelias į priekį. Be abejo, Europos Komisija, šiomis aplinkybėmis atblokuodama dalį įšaldytų lėšų V. Orbano Vyriausybei, priėmė gėdingą politinį sprendimą, griaunantį visą europietiškų vertybių sistemą. V. Orbanas, kuris glėbesčiuojasi su putinu, kurio užsienio reikalų ministras nuo karo Ukrainoje pradžios bent penkis kartus susitiko su S. Lavrovu, privertė prieš jį priklaupti Europos Komisiją, o tai vadinčiau kapituliacija be jokių garantijų ateičiai.

Kiek ilgai V. Orbano šantažas tęsis, nežino niekas, bet tai tikrai ne pabaiga. Ar tai taps barjeru ES ir Ukrainos deryboms, gyvybiškai svarbiai ES paramai Ukrainai – parodys laikas. Bet tai yra priežastis nelaukti rankas sudėjus ir aktyviai veikti, kad nesusidurtume su ypač skaudžiomis pasekmėmis“, – dar diskusijos Vilniuje išvakarėse pareiškė europarlamentaras, Europos Parlamento (EP) Užsienio reikalų komiteto ir EP frakcijos „Renew Europe“ narys P. Auštrevičius.

Vienas ryškiausių liberalų balsų Europoje, ilgametis Europos Parlamento narys ir vienas frakcijos „Renew Europe“ lyderių Guy Verhofstadtas apskritojo stalo diskusijoje Vilniuje tvirtino, kad, jeigu nereformuosime ES iš vidaus ir visais atvejais saugosime esamą vienbalsiškumo principą, jau artimiausioje ateityje ES priimti sprendimus taps dar sunkiau.

„Europos Parlamentas jau priėmė poziciją dėl reformų būtinybės. Europos Vadovų Taryba taip pat pripažino, kad ES vidaus reforma reikalinga ir tą patvirtino savo išvadose. Esu tikras, kad 2024 m. bus grįžta prie šio klausimo tam, kad būtų nustatytas veiksmų planas dėl Europos ateities.

Nemanau, kad esamos problemos bus išspręstos per vieną dieną. Bet jeigu mes šiandien neskatinsime Europos Komisijos priimti būtiniausius sprendimus, aš manau, kad Vengrijos premjero V. Orbano šantažas tęsis.

Kalbame ne tik apie institucinius ES pokyčius, bet ir apie ES kompetencijų išplėtimą esminiais klausimais. Esu tikras, kad ES reikia inicijuoti bei formuoti ir gynybos sąjungą, nes matome galimus pokyčius Baltuosiuose rūmuose. Europai reikalinga ne tik gynybos, bet ir energetikos sąjunga. Šiuos procesus pradėjome prieš kelis dešimtmečius, bet reikiamų sprendimų dar nėra. Tai, žinoma, apimtų ES sutarčių reformą“, – teigė vienas frakcijos „Renew Europe“ lyderių G. Verhofstadtas.

Belgijos politikas pridūrė, kad šiuo metu nekalbama apie tai, kad vienbalsiškumo principas būtų visiškai eliminuotas iš ES sprendimų priėmimo proceso.

„Mes tiesiog norime pakeisti kai kurias sprendimų priėmimo taisykles. Vienbalsiškumas vis tiek liks pagrindas priimti naujas valstybes nares į ES. Bet ES saugumo, gynybos klausimais – čia sprendimai galėtų būti priimami daugumos iniciatyva, vienos valstybės veto neužtektų.

Manau, kad tam tikriems ES klausimams efektyvu būtų taikyti kvalifikuotos daugumos balsavimo sistemą. Tik kvalifikuotos daugumos kartelę siūlyčiau pakelti iki dviejų trečdalių balsų.

Jei esamos vienbalsiškumo ir kvalifikuotos daugumos balsavimo sistemos nepakeisime, mažesnės ES valstybės narės neįgys daugiau galios sprendimų priėmimo grandinėje. Pasikartosiu: neturėtume siekti panaikinti vienbalsiškumo principo, tiesiog greta turėtų atsirasti kitų sprendimo priėmimo būdų ir taisyklių, kurios sustiprintų mažų ar vidutinio dydžio ES valstybių narių galimybes išreikšti poziciją“, – teigė G. Verhofstadtas.

Anot jo, ES plėtros proceso nesustabdys niekas, nes gyvename brutaliame pasaulyje ir būdami po vieną nebesame saugūs.

Ukraina ir Moldova – pavyzdys Vakarų Balkanams

EP frakcijos „Renew Europe“ narys P. Auštrevičius, reaguodamas į ES vadovų priimtą sprendimą pradėti istorinės reikšmės narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova, teigė, kad pastarosios šalys, vertinant ES plėtrą, galėtų tapti puikiu pavyzdžiu Vakarų Balkanams.

„Žinoma, šalims kandidatėms reikės tvirtos ES paramos ir labai konkrečių paramos veiksmų. Vis dėlto ES rodo lyderystę. Ateityje Ukraina taps tik dar svarbesnė partnerė, kai kalbėsime apie Europos ir netgi viso Vakarų pasaulio saugumą.

Naujų visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, 63 proc. ES piliečių remia Bendrijos plėtros idėją. Be abejo, būsima ES plėtra bus kitokia nei 2004 metais, kai prie ES prisijungė dešimt valstybių, įskaitant Lietuvą.

Aš palaikau poziciją, kad ES vidaus reformos ir plėtra privalo vykti kartu, paraleliai. Sprendimai nebus lengvi, bet priešingu atveju pasiųsime labai blogą žinią šalims ES kandidatėms, nes laikas yra esminis faktorius. Negalime nukėlinėti ar atidėlioti nei reformų, nei ES plėtros.

Tikimės, kad naujos valstybės bus priimtos į ES iki 2030 metų. Teisės viršenybė, demokratija, žodžio laisvė yra pagrindas, tai nėra derybų klausimas. Pridurčiau, kad, pavyzdžiui, Ukrainai ir Moldovai, su kuriomis pradėtos narystės derybos, papildomas Stebėtojos statuso suteikimas būtų svarbus faktorius. Mes šį modelį pasiūlėme suteikti šalims, su kuriomis derybos jau yra pažengusios. Stebėtojo statusas įpareigotų ES institucijose, Europos Parlamente suformuoti atitinkamą šalies kandidatės atstovavimo modelį. Man tai atrodo tikrai įgyvendinama“, – sakė P. Auštrevičius, pridūręs, kad ES reikia būti ir lankstesnei, ir greitesnei.

Politinę valią keičiančios krizės

Europos Parlamento ir frakcijos „Renew Europe“ narė danė Karen Melchior surengtoje diskusijoje Vilniuje, Seimo rūmuose, sakė, kad, žvelgiant į šiandienos geopolitiką akivaizdu, kad ES reikia efektyvesnės sprendimų priėmimo sistemos.

„ES turi veikti efektyviau nei dabar. Kartais krizių reikia tam, kad pasikeistų politinė valia. Daug kalbame apie V. Orbano Vengriją, bet nepamirškime, kad dar yra ir G. Meloni Italijoje. Tol, kol šios šalys nevetuoja sprendimų Europos Vadovų Taryboje, mes grėsmių paprastai rimtai nevertiname“, – įspėjo europarlamentarė, frakcijos „Renew Europe“ narė K. Melchior.

Europos politikos centro vyresnioji politikos analitikė Amanda Paul diskusijoje apie ES reformų ir plėtros kryptis paragino nepamiršti, kokia parama Ukrainai šiandien svarbiausia.

„Sveikinu ES sprendimą dėl narystės derybų su Ukraina ir Moldova pradžios, bet pirmiausia turėtume nepamiršti karinės paramos Ukrainai. Tikrai atsibodo girdėti pasiteisinimus, kodėl Ukrainai ginklai nėra pristatomi laiku, kodėl yra vėluojama. Man tai atrodo nepriimtina.

Žinoma, ES reformos turėtų vykti paraleliai su ES plėtros procesu. Turime būti pasirengę priimti naująsias ES nares, Ukraina turi matyti viso šio plėtros proceso naudą. Manau, 2030 metų terminas visapusei integracijai į ES yra realistiškas.

Visos ES narystės siekiančios valstybės turi įvairių problemų, ypač Vakarų Balkanų šalys. Mano įsitikinimu, svarbi sąlyga sėkmingai Ukrainos integracijai į ES bus ekspertinių Bendrijos pajėgumų stiprinimas ir sutelkimas. ES specialistų komandos turėtų padėti spartinti reikiamus procesus Ukrainoje. O visapusis Ukrainos saugumas bus pasiektas tik tada, kai Ukraina taps ne tik ES, bet ir NATO ar kito gynybinio aljanso nare“, – Vilniuje teigė Europos politikos centro vyresnioji politikos analitikė A. Paul.

Klausimas: būti ar nebūti?

Diskusijoje „ES integracijos stiprinimas, atsižvelgiant į būsimą plėtrą“ Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė bei Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) vicepirmininkė Kira Rudik teigė, kad ES kvietimas pradėti derybas dėl narystės Bendrijoje buvo džiugi diena visai Ukrainai bei jos šalies nuopelnų įvertinimas.

„Manau, kad Ukraina nusipelno daugiau, nei būti kandidate prisijungti prie ES. Todėl ir sieksime daugiau. Šiandien kiekvieną kaip paramą gaunamą eurą ar dolerį mes skiriame savo šalies gynybai. Deja, dar laukiame JAV Kongreso pritarimo dėl paramos Ukrainai, taip pat ES kol kas buvo užkirstas kelias taip reikalingam 50 mlrd. eurų paramos paketui.

Tad turime grįžti į realybę ir rasti atsakymą, kaip toliau galėsime kariauti, kaip atsilaikysime prieš agresorę. Panaudoti rusijos vakaruose vis dar įšaldytas milijardines lėšas, skiriant jas Ukrainos reikmėms ir Ukrainos atstatymui – tai yra aiškus lėšų šaltinis. Ir jis sudaro kur kas daugiau, nei visa šiemet galima parama iš ES ir JAV kartu sudėjus“, – diskusijoje atkreipė dėmesį Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė K. Rudik.

Diskusijoje Vilniuje dalyvavęs Moldovos Studentų ir jaunimo iniciatyvų paramos asociacijos ASIST vykdomasis direktorius Markas Mazureanu pažymėjo, kad tiek Moldova, tiek Ukraina šiandien susiduria su egzistenciniais klausimais. „Mūsų valstybėms tapti ES dalimi prilygsta klausimui būti ar nebūti. Sunku įsivaizduoti, kas mūsų lauktų, jei mums nepavyktų to padaryti.

Moldovoje prieš kelerius metus narystę ES palaikė 55 proc. piliečių. Bet šis rodiklis, pasikeitus valdžiai, buvo nukritęs net iki 30 proc. Dabar palaikymas siekia 52 proc. Žinoma, to nepakanka, vis dar daug žmonių Moldovoje jaučiasi apvilti, parama Europos Sąjungai labai skiriasi priklausomai nuo šalies regiono“, – diskusijoje pasakojo Markas Mazureanu.

Sveikindama diskusijos dalyvius Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad ES plėtra yra geopolitinė būtinybė, o ne pasirinkimas. „Lietuvos Seimas buvo pirmasis nacionalinis ES parlamentas, aiškiai ir nedviprasmiškai atskira rezoliucija parėmęs Ukrainos narystę ES. Remiame ir Moldovos, Sakartvelo bei Vakarų Balkanų regiono valstybių narystės ES siekius“, – sakė Seimo pirmininkė.

Vilniuje surengta apskrito stalo diskusija „ES integracijos stiprinimas, atsižvelgiant į būsimą plėtrą“ yra Europos Parlamento politinės grupės „Renew Europe“ („Atnaujinkime Europą“) organizuojamo renginių ciklo, kuriuo siekiama įtraukti piliečius į diskusijas aktualiausiais klausimais, dalis.

Šiuo metu Europos Parlamente rengiamas pranešimas ta pačia tema, kaip Seimo rūmuose vykusi diskusija „ES integracijos stiprinimas, atsižvelgiant į būsimą plėtrą“. Pranešimu siekiama pateikti idėjų Europos Sąjungos ateities strateginei vizijai. Vienas pagrindinių pranešimo autorių yra europarlamentaras P. Auštrevičius.