P. Auštrevičius. Atsakas agresoriui yra greitesnė Ukrainos europeizacija

Nemenka dalis Vakarų ir ES lyderių tam tikra prasme užstrigo agresoriaus primestuose scenarijuose mąstydami apie tai, kaip išvengti karo Ukrainoje.

Finliandizacijos kaip išeities galimybė yra tiesiog nesusipratimas, be to, pavojingas. Riboti puolamos šalies savarankiškumą reikštų kenkti ir sau patiems. Putino nusitaikymas į Ukrainą yra neatsitiktinis, nes pastarojo meto Kijevo strategija renkantis europietišką kryptį, pastangos atsisakyti sovietinio palikimo, įskaitant korupcijos naštą, davė rezultatų.

Vakarai Ukrainos jokiais būdais negali pastūmėti tapti nuolankia ar nuolankesne Kremliui. Pakanka, kad Putinas sunaikino Baltarusijos savarankiškumo likučius. Ką Vakarai gali ir turėtų padaryti vardan Ukrainos – tai suteikti aiškesnį tolimesnės integracijos kelią, kuris garantuotų šalies politinį stabilumą, ekonominę plėtrą ir abipusę naudą.

Reikia pripažinti: Vakarai nėra pasirengę duoti tvirtų įsipareigojimų dėl Ukrainos narystės ES perspektyvos. Bet ES privalo žengti toliau, pasiūlydama Kijevui apčiuopiamai naudingą bendradarbiavimą.

Kaip žinia, šiuo metu ES ir Ukrainą jungia pagilintos laisvosios prekybos sutartis, numatant palaipsnį perėjimą prie visaverčiais europiniais standartais grindžiamų ekonominių santykių. Tvirtai palaikau nuoseklią ir laipsnišką Ukrainos integraciją į vieningą Europos ekonominę erdvę, kurioje būtų atverti visi 4 keliai, t.y. laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimas.

ES šis sprendimas atvertų galimybes daugiasektorinėms investicijoms Ukrainoje, prieigą prie neišsemiamų žemės ūkio resursų, o taip pat ir kvalifikuotų darbuotojų rinkos. Tai sprendimas su daugkartiniu laimėjimu.

Ukrainai visavertė integracija į ES vieningąją rinką leistų iš esmės peržiūrėti ekonominės plėtros modelį. Antros neturtingiausios valstybės Europoje augimo potencialas milžiniškas.

Visavertis ES ekonominis bendradarbiavimas su Ukraina gerokai padidintų viso regiono politinį ir ekonominį stabilumą. Sėkmingo ES bendradarbiavimo vieningoje rinkoje su trečiosiomis valstybėmis pavyzdžių užtenka. Žinoma, negalima lyginti Ukrainos su Norvegija, Islandija, Lichtenšteinu ar Šveicarija, bet sėkmės istorijos neparašytos, jas kuria vizija, drąsa ir pasitikėjimas.

ES neturėtų delsti su pasiūlymais. Negalime toliau laikyti Ukrainos pilkojoje zonoje, neužtenka padrąsinimų atsilaikyti ar proginių (kad ir labai reikalingų) paramos paketų. Inspiruokime pokyčius patys.