P. Auštrevičius. Arešto orderis turės būti įteiktas abiems nusikaltėliams

Artėja diena, kai ant Tarptautinio baudžiamojo teismo suolo matysime abu inicialus: P ir L. Jei lukašenkos režimas kam nors dar atrodė „šventesnis“ už putino, į šį klausimą šią savaitę Strasbūre nedviprasmiškai atsakė net 453 Europos Parlamento nariai: paraginome patraukti baudžiamojon atsakomybėn visą Baltarusijos politinę ir karinę vadovybę už nusikaltimus prieš Ukrainos vaikus, žmoniją, o taip pat – už tebevykdomą genocidą.

Karo Ukrainoje dalyvį lukašenką arešto orderis neabejotinai pasieks. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje yra 1517-1746 politinių kalinių, o dėl politinių motyvų persekiojama per 5000 už demokratiją kovojusių ar prakalbusių baltarusių. Mes žinome, bet partneriams ES visuomet primenu: Baltarusijoje tebekalinamas Nobelio taikos ir Sacharovo premijų laureatas, baltarusių Žmogaus teisių centro „Viasna“ steigėjas Alesis Bialiatskis. Tarp kalinamųjų ir tų, kuriems režimas už akių paskelbė nuosprendžius – dar kelios dešimtys žinomų opozicionierių pavardžių.

Viena jų – Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Ji šią savaitę lankydamasi Strasbūre parėmė mano rengtą ir 453 europarlamentarų patvirtintą Europos Parlamento pranešimą dėl santykių su Baltarusija. Ir pakartojo esmę: demokratinės Baltarusijos tikslas yra toks pat, kaip ir Ukrainos – būti ES šeimoje. Ar realu memorandumą dėl europietiškos Baltarusijos ateities tarp ES ir demokratinės Baltarusijos atstovų pasirašyti dar iki 2024 m. vasarą vyksiančių Europos Parlamento rinkimų? Esu tikras, kad to būtina siekti.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo metiniame pranešime Strasbūre įvardijo, kad jau šiandien reikia praktiškai ruoštis tam, jog ES šeimą sudarys daugiau kaip 30 šalių. Pirmininkė teisi. Demokratinė Baltarusija paminėta nebuvo, bet vienintelis teisingas kelias – Europa turi tęstis nuo Lisabonos iki Minsko ir Kyjivo.

Nors kai kurios ES valstybės, tikėtina, ir toliau inicijuos švelninti sankcijas lukašenkos režimui ar net jų atsisakyti, ypač „Belaruskalij“ trąšų gamyklos atveju, iš užsienio į Minską atkeliaujančiais purvinais pinigais finansuoti teroristinį aparatą nebebus lengva.

Režimas yra tiesioginė auganti grėsmė Lietuvai ir Baltijos šalims, o taip pat visai ES. Todėl reikalingos dar nuožmesnės ES sankcijos Minskui, ir dar didesnė parama demokratinei Baltarusijai bei jos lyderiams. Taip, šiuo klausimu labiausiai teks rūpintis Lietuvai ir Lenkijai, jos turės rodyti lyderystę.

Strasbūre šią savaitę patvirtintas pranešimas dėl santykių su Baltarusija privalės būti atlieptas Europos Komisijos veiksmuose ir ES valstybių narių sostinėse. Yra labai rimtas pavojus Baltarusijos suverenitetui, nuosekliai trinamas tautos nacionalinis ir kultūrinis tapatumas.

S. Cichanouskaja Strasbūre ne veltui pažymėjo, kad šiuo metu jos šalyje vyksta tylusis karas. Rusijos tikslas yra papildyti savo iliuzinę imperiją nauja kolonija, o lukašenka pardavinėja Baltarusiją vardan to, kad išliktų valdžioje.

Režimo represijos jau privertė palikti šalį daugiau nei 300 tūkst. baltarusių. Sankcijų ir spaudimo režimui politika privalo tęstis, nes tik taip lukašenkos aplinka įsitikins sankcijų pasekmėmis.  Režimo veido ir jo artimiausios aplinkos lėšos turi būti įšaldytos ir konfiskuotos.

„Už Jūsų ir Mūsų laisvę“, už K. Kalinausko idėjas ir Laisvės kovą, kuri nesibaigs Ukrainoje, o tęsis mūsų kaimynėje Baltarusijoje. Simboliai visuomet svarbūs, todėl neleiskime, kad už karą Ukrainoje atsakingų, genocidą ir vaikų grobimus vykdžiusių valstybių vėliavos plevėsuotų 2024 m. Paryžiaus Olimpinėse žaidynėse.