Nuomonės formuotojai ir per rinkimus turi teisę reikštis laisvai

Antradienį Seime po svarstymo pritarus, kad politinė reklama būtų laikoma ir agitacija balsuoti arba nebalsuoti už kandidatą ar sąrašą, Seimo liberalai tikisi, kad per priėmimo stadiją parlamentas persigalvos ir neįves dar vienos žodžio ir saviraiškos laisvę apribojančios nuostatos. Anot Liberalų sąjūdžio frakcijos, iš Vyriausiosios rinkimų komisijos narių taip pat neturėtų būti reikalaujama gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

Darbo partijos frakcijos narių pasiūlymas, pagal kurį politinė reklama būtų pripažįstama ir agitacija balsuoti arba nebalsuoti už kandidatą ar kandidatų sąrašą, frakcijos vertinimu, apribotų nuomonės formuotojų veiklą. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojos Editos Rudelienės pastebėjimu, šis svarstymo stadiją įveikęs pasiūlymas pasirodė kaip reakcija į atgarsio sulaukusias nepriklausomas nuomones.

„Liberalų manymu, tokios saviraiškos formos ne kenkia rinkimų procesui, o daro jį įvairesnį, patrauklesnį rinkėjui. Įstatymu leidžiamu laikotarpiu raginimas balsuoti ar nebalsuoti už tam tikrus politikus yra nuomonės lyderių konstitucinė teisė, kuri galiausiai stiprina pačią demokratiją“, – sako E. Rudelienė.

Iki šiol politine reklama buvo laikoma politikų ir partijų vardu ir interesais „bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai (…) skleidžiama teigiama ar neigiama informacija, kuria siekiama daryti įtaką rinkimų rezultatams ar paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose“ arba kurią skleidžiant propaguojami politikai ar partijos bei jų idėjos, tikslai, programa. Pagal naują Rinkimų kodekso nuostatą, politine reklama būtų pripažintas agitavimas balsuoti už arba prieš atitinkamą kandidatą ar partiją.

Kartu nepritardami Seimo narių Agnės Širinskienės ir Arvydo Nekrošiaus pataisai, kuri reikalautų VRK nariams gauti leidimą dirbti įslaptinta informacija, liberalai atkreipia dėmesį, kad toks reguliavimas komisijos darbą padarytų uždaresnį ir kai kuriais atvejais net paralyžiuotų. „VRK pirmininkas ir pagal dabartinį reguliavimą gali gauti leidimą skaityti slaptą informaciją – sklandžiam ir profesionaliam komisijos darbui tiek visiškai užtenka. Be to, rinkimų organizatoriui naudoti žvalgybinę informaciją yra visiškai neįprasta demokratinio pasaulio praktika“, – teigia E. Rudelienė.

Tuo metu Rinkimų kodekso pataisai, pagal kurią kandidatai rinkimuose turėtų privalomai nurodyti, ar priklausė komunistų partijai ir kokias pareigas joje užėmė, liberalai iš esmės pritaria.