Nepritariame Laisvės partijos kaprizui alkoholį ir rūkalus iškelti aukščiau valstybės gynybos

Koalicijos partnerių Laisvės partijos kaprizas gynybos finansavimą finansuoti atimant 60 mln. eurų iš savivaldybių yra nekorektiškas ir trumparegiškas, ypač įvertinus aplinkybę, kad tokio paties pobūdžio pasiūlymą jau anksčiau koalicijoje blokavo Liberalų sąjūdis, pabrėžia Seimo liberalai. Jų teigimu, trys koaliciją partijos turėtų laikytis principo, dėl kurio sutaria visos in corpore – gynybą finansuoti didinant žalą sveikatai ir aplinkai sukeliančių substancijų akcizus.

Pirmadienį Seimo biudžeto ir finansų komitete svarstant Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą pritarta Laisvės partijos frakcijos narių Aušrinės Armonaitės ir Vytauto Mitalo siūlymui 2025 m. iš savivaldybių biudžetų papildomai paimti 60 mln. eurų kitoms gynybos reikmėms (ne civilinei saugai finansuoti), lygiai tokia pačia suma sumažinant alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių akcizo didinimą.

„Ar galime sutikti, kad dėl pigesnio tabako ir alkoholio būtų sumažinamos savivaldybės funkcijos, tokios kaip kelių tiesimas, mokyklų ir ligoninių aprūpinimas, viešojo transporto veikla? Liberalai nesutinka su Laisvės partijos programa alkoholį ir rūkalus iškelti aukščiau valstybės gynybos“, – teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Antradienį Seimo posėdyje svarstant tokį Valstybės gynybos fondo įstatymo pasiūlymą liberalai balsuos prieš.

Savo originaliame pasiūlyme pirmadienį Laisvės partijai priklausantys Seimo nariai taikėsi iš savivaldybių kišenės ištraukti dvigubai didesnę sumą. Dar anksčiau, balandžio pabaigoje, A. Armonaitė iškėlė idėją iš savivaldybių perimti 150 mln. eurų.

Gegužės 18 d. Liberalų sąjūdžio partijos taryba atmetė iškeltą planą gynybą finansuoti savivaldos sąskaita ir tokį reikalavimą pateikė koalicijos partneriams. Nes, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojos, parlamentinės merų grupės pirmininkės Editos Rudelienės teigimu, gynybos stiprinimo požiūriu atimti finansavimą iš savivaldybių yra ypač trumparegiška. „Jeigu ateitų diena X, būtent savivaldybės pirmiausia turėtų užtikrinti veiklų, paslaugų tęstinumą, aprūpinti gyventojus priedangomis, pagalba, komunalinės paslaugomis ir kita“, – sako ji.

Liberalės žodžiais, supriešinant valstybę su savivalda, finansavimas gynybai tampa ne vienijantis, o skaldantis klausimas. „Be to, pasiūlymu nesugeneruojama naujų pajamų, jos tik perkeliamos iš vienos kišenės į kitą. Bet kodėl turėtume imti iš savivaldos kišenės, kuri ir taip turi daugybę nuleistų papildomų funkcijų, pradėtų įgyvendinti projektų, suplanuotų įsipareigojimų? Kodėl tuomet nepaėmus, pavyzdžiui, iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kišenės?“, – sako E. Rudelienė.

Lietuvos savivaldybių asociacijos pirmininko Audriaus Klišonio teigimu, kaipsyk 2025-2030 m. savivaldoje įgyvendami projektai iš Europos Sąjungos fondų, todėl savivaldybėms būtinos vissos suplanuotos lėšos projektams kofinansuoti.