Naujoje rezoliucijoje – konkretūs pasiūlymai valstybei ir verslams atsiriboti nuo teroristinės Rusijos

Valstybės institucijoms nerandant politinių ir teisinių būdų, kaip praktiškai įtvirtinti Rusijos, kaip teroristinės valstybės, statusą, Seime parengta nauja rezoliucija, konkrečiai nustatanti institucijų, įmonių ir gyventojų santykį su teroristine Rusija.

Tokį devynių pasiūlymų paketą trečiadienį ėmė svarstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. „Praėjus pusmečiui nuo Rusijos pripažinimo teroristine valstybe, Lietuvos institucijos yra sutrikusios, ką ir kaip reikėtų toliau daryti. Nauja rezoliucija nubrėžia konkrečias kryptis, kuriomis mums toliau judėti“, – sako komiteto narys, Ateities komiteto pirmininkas rezoliucijos autorius liberalas prof. Raimundas Lopata.

Anot rezoliucijos, Lietuva turėtų valingai siekti, kad kuo daugiau pasaulio valstybių pripažintų Rusiją teroristine valstybe. Dokumentu taip pat siūloma sankcionuoti „Vieningos Rusijos“, Rusijos komunistų, Rusios liberalų demokratų, „Teisingosios Rusijos“ partijas ir visi šių partijų narius, kuriems nebūtų leidžiama atvykti į Lietuvą ir ES be specialaus leidimo.

Verslininkai ir įmonės, kurie turi komercinių interesų Rusijoje, turėtų užsiregistruoti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos viešame registre ir pagrįsti, kodėl jie tęsią savo veiklą karą prieš Ukrainą pradėjusioje šalyje. R. Lopatos teigimu, registre užregistruoti verslai būtų vertinami dėl jų keliamos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui.

„Be to, rezoliucija įpareigotų Vyriausybę aktyviau veikti užšaldant Rusijos režimui artimų ir sankcionuotų asmenų turtą ir sąskaitas, taip pat Europos Sąjungos lygiu ieškoti būdų šį turtą konfiskuoti ir tuomet iš jo atlyginti Ukrainai karo padarytą žalą. Kartu, parengus atitinkamus įstatymus, teroristinės valstybės verslai negalėtų veikti Lietuvoje arba be specialaus vyriausybės leidimo įsigyti mūsų šalyje nekilnojamojo turto. Galų gale, turėtume griežčiau prižiūrėti tam tikrų prekių eksportą į Rusiją ir Baltarusiją“, – sako R. Lopata.

Jeigu Seimas priims rezoliuciją, ji įpareigos Vyriausybę pateikti Seimui poziciją, ar įmanoma nutraukti teisinę pagalbą ir teisinius santykius su teroristine Rusija reglamentuojančias tarptautines sutartis, taip pat sukurti priemonę, kurį užtikrintų teisę kreiptis į teismą dėl Rusijos veiksmų sukeltos žalos atlyginimo. Rezoliucija taip pat nurodytų patikslinti sankcijų Rusijai įgyvendinimo mechanizmą, kad jos būtų privalomos.

Tokią rezoliuciją Seimo narys parengė siekdamas realaus poveikio po gegužės 10-ąją Seime priimtos rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainoje pripažinimo genocidu ir specialiojo tarptautinio baudžiamojo tribunolo įsteigimo Rusijos agresijos nusikaltimui ištirti“. Šiame dokumente parlamentas konstatavo, „kad Rusijos Federacija, kurios karinės pajėgos bombardavimo taikiniais sąmoningai ir sistemingai renkasi civilinius objektus, yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė“.

R. Lopatos rezoliuciją „Dėl teroristinės Rusijos įtakos apribojimo“ Seimas turėtų svarstyti šioje rudens sesijoje.

Ar pripažinti Rusiją terorizmą remiančia valstybe, trečiadienį sprendžią ir Europos Parlamentas.