Metų veiklos sukaktį minintį Sąjūdį prieš Astravo AE sveikino šalies vadovai

Šiandien pilietinę visuomenę jungianti organizacija Sąjūdis prieš Astravo AE, minėdama vienerių metų veiklos sukaktį, Seime surengė nuotolinę diskusija „Mūsų bendri veiksmai stabdant Astravo AE“. Diskusijos metu aptartos galimos Lietuvos ir visos ES strategijos, kurios leistų užtikrinti mūsų šalies ir Europos saugumą branduolinės grėsmės akivaizdoje.

„Pastarieji metai buvo ypač sudėtingi, nes vienu metu teko kovoti ir su korona, ir su astravirusu. Abejuose frontuose kova toli gražu nėra baigta. Noriu padėkoti visiems, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo tvirtai tikėdami, kad Minsko ir Maskvos branduolinio šantažo klausimą – Astravo klausimą – įtrauksime į ES politinę darbotvarkę. Branduolinė grėsmė Lietuvai ir Europai jau pripažinta, bet dabar laukia didysis darbas – užtikrinti, kad nesaugi atominė prie Vilniaus ne tik neišsiplėstų, bet ir būtų kuo greičiau išjungta. Tik tada būsime tikri, kad Černobylis nepasikartos“, – teigia Sąjūdžio prieš Astravo AE valdybos pirmininkas Petras Auštrevičius.

„Lietuvos Sąjūdis išvedė į laisvę, įgalino atkurti valstybę ir gintis nuo išsigimimo  – lėtinio išnykimo, o mūsų antiastravinis sąjūdis pašauktas apginti tėvynę nuo naujųjų laikų pagreitinto smurtinio naikinimo grėsmės. Bomba, kurią mums, t.y. Vilniui, Lietuvai ir Gudijai užtaisė agresyvūs nedraugai iš Maskvos, turi savo geografinį Astravo pavadinimą“, – diskusijoje sakė Sąjūdžio prieš Astravo AE Garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis.

V. Landsbergio teigimu, Sąjūdis prieš Astravo AE atsilaikė izoliacijos, šmeižto, skundimo sąlygomis. „Mūsų žinojimas buvo kitas: kad Lietuva gyventų. Kad jai negrėstų rusiška technologinė chaltūra, nusispjaunanti į gamtą ir žmones, plius padauginta iš besaikio godulio viruso ir globalaus kyšininkavimo. Turime susitarti. Pirmiausia – Lietuvoje“, – teigė V. Landsbergis.

„Įsitikinome, kad Astravo AE keliamų grėsmių suvaldymas lieka vienas svarbiausių Lietuvos užsienio ir vidaus politikos uždavinių. Daug pastangų įdėta stabdant Astravo atominį monstrą ir reikšmingų pasiekimų turime, tačiau, deja, jų nepakanka. Todėl raginu nenuleisti rankų ir nuosekliai tęsti mūsų darbus toliau. Astravo AE problemas ir toliau būtina kelti visais lygiais, nes tarptautinės bendruomenės dėmesys yra mūsų ginklas“, – Seimo Konstitucijos salėje surengtoje nuotolinėje diskusijoje sveikindamas Sąjūdžio prieš Astravo AE narius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Šiandien esame sutelkę dėmesį į kovą su pandemija, deja, negalime pamiršti ir kitų grėsmių. Nors neatitinka visų saugumo reikalavimų, Astravo atominė elektrinė jau veikia. Mūsų kaimynai baltarusiai turi suprasti potencialias rizikas, o mes savo ruožtu turime daryti viską, kad šio grėsmės šaltinio neliktų. Taip pat turime būti pasirengę visiems galimiems scenarijams. (…) Turime kelti nepatogius, bet svarbius klausimus, turime žvelgti į ateitį ir stengtis užkirsti kelią situacijoms, apie kurias nesinori net galvoti“, – teigė Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.

Premjerės teigimu, pilietinės organizacijos ne tik telkia ieškoti sprendimų, bet ir skatina politikus nenustumti sudėtingų temų į paraštes.

„Kiekviena grėsmė kartu yra ir iššūkis, ir galimybė pademonstruoti solidarumą. Noriu padėkoti visiems Sąjūdžio prieš Astravo AE dalyviams: esate kovos už mūsų, Lietuvos, Baltarusijos ir kitų šalių ateitį avangardas. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad per metus Sąjūdis prieš Astravo AE sugebėjo įveikti skepsio bangas ir tapo dar brandesnis. Suprantu, kad tai dar ne kelio pabaiga. Galiu patikinti, kad dabartinė Vyriausybė supranta Astravo keliamas grėsmes ir palaiko Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę siekius“, – sakė premjerė I. Šimonytė.

„Privalome išnaudoti visas politines, teisines ir technines priemones, kad trečiosios šalys neįgytų konkurencinio pranašumo gamindamos nešvarią elektros energiją. Incidentams Astrave kartojantis reikia įvertinti ir galimos avarijos atominėje jėgainėje grėsmes. Laikas imtis veiksmų dėl galimų avarijų Astravo elektrinėje padarinių likvidavimo Lietuvoje bei informuoti, saugoti mūsų žmones “, – teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Vasario 11 d. Briuselyje Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Dėl Astravo (Baltarusija) atominės elektrinės saugos“, kuria pirmą kartą europiniu lygmeniu įvardintos Astravo AE keliamos grėsmės Lietuvai ir Europai, iškeltos sąlygos dėl jėgainės saugumo užtikrinimo ir elektros importo iš esamos nesaugios atominės elektrinės draudimo ES valstybėse. Rezoliucijos priėmimą Europos Parlamente inicijavo Sąjūdis prieš Astravo AE.

Sausio 28 d. Europos Parlamentui įteikta peticija su daugiau kaip 12 tūkst. parašų prieš Astravo atominę elektrinę. Peticijos pasirašymą taip pat inicijavo pilietinę visuomenę jungiantis Sąjūdis prieš Astravo AE. Tarp pasirašiusiųjų peticiją – ne vien Lietuvos, Baltarusijos, bet ir kitų Europos valstybių, JAV piliečiai, nepritariantys nesaugios atominės elektrinės Astrave veiklai.