M. Pareščius: „Kibernetinis saugumas karo kontekste: kaip apsisaugoti?“

Ką galime ir (ar) turime daryti kiekvienas, kad elektroninėje erdvėje būtume saugūs, ypač karo metu?

Patarimais dalinasi Informacinių technologijų ir saugumo ekspertas Marius Pareščius.

1. Slaptažodžiai, kuriuos naudojame išorėje.
   Viena interneto svetainė/ viena paslaugų tiekėjo grupė – vienas slaptažodis. Negalima dviejose skirtingose svetainėse naudoti to paties slaptažodžio. Slaptažodžio ilgis: 12 simbolių ir daugiau. Didžiosios ir mažosios raidės, bent vienas skaičius ir spec. simbolis. Slaptažodžius reiktų keisti bent kartą į pusmetį. Tam, kad juos įsimintume galima naudoti įvairias programas, mano asmeninė rekomendacija: „RoboForm“, taip pat lietuviška programa „NordPass“.
2. Elektroninis paštas.
   El. paštas turi būti dviejų tipų: 1) jei dirbame įmonėje, mūsų darbo paštas yra skirtas tik darbo reikalams; 2) asmeninis paštas yra skirtas tik asmeniniam naudojimui.Jei turite tik vieną, rekomenduoju susikurti antrą tam, jog asmeninė ir darbinė informacija būtų atskirta. Rekomenduoju naudoti „Gmail“ arba „Outlook“, kurie yra populiariausi.
3. Interneto naršyklė.
   Rekomenduoju įsidiegti ir naudoti „Google Chrome“, kuri šiuo metu yra populiariausia ir saugiausia. Saugios interneto naršyklės yra tos, kurios praeityje mažiausiai kartų buvo panaudotos kibernetinėms atakoms/ įsilaužimams.
4. Operacinė sistema.
   Pagal galimybes rekomenduoju naudoti „macOS“ ir „Apple“ produkciją, kadangi ji saugesnė ir yra rečiau „nulaužiama“ bei mažiau stringa. „Windows“ sistema taip pat gali būti naudojama, tačiau reikalauja daugiau priežiūros – šią operacinę sistemą reikia nuolat atnaujinti ir atsargiau ja naudotis.
5. Antivirusinė sistema.
   Nors patirtis rodo, jog gamintojo automatiškai į kompiuterį įdiegtos antivirusinės dažniausiai nėra tokios patikimos, kaip trečiųjų šalių. Lietuvoje viena populiariausių sistemų yra „ESET“, kurią tikrai rekomenduoju naudoti. Antivirusinė programa turėtų būti prenumeruojama ir nuolat atnaujinama. Antivirusinė reikalinga ne tik „Windows“ kompiuteryje, bet ir „Android“ mobiliame įrenginyje bei „macOS“ įrenginiuose. Nors esu kibernetinio saugumo ekspertas, pats naudoju antivirusinę sistemą, kadangi kompiuteriai tapo itin greiti ir virusus surasti rankinėmis priemonėmis yra itin sunku.
6. Anonimiškumas.
   Jis yra įmanomas. Galima naudoti VPN paslaugą, šiuo metu populiariausia ir lietuviškos kilmės yra „NordVPN“, kaip alternatyvą rekomenduočiau „ExpressVPN“ arba „Surfshark“. VPN paslauga suteiks galimybę anonimiškai naršyti ir būsite matomi su tais VPN adresais, kuriuos pasirinksite.

Ar galime nebūdami IT specialistais prisidėti prie informacinio karo ir palaikydami Ukrainą?

Šiandien paprastų būdų palaikyti Ukrainą informaciniame kare nėra, tačiau galite sekti mano asmeninę „Facebook“ paskyrą, kurioje dalinuosi pagalbos prašymais užblokuojant neteisingą informaciją platinančius kanalus, pavyzdžiui „Telegram“ programėlėje.

Šiuo metu kai kuriose grupėse skelbiama ne tik klaidinga informacija, bet ir dalinamasi pastatų koordinatėmis, kuriuos Rusija siekia subombarduoti.