M. Lasauskas. Neringa – žiemos kurortas? Gerai, tai darom!

Apie Lietuvos kurortų įveiklinimą visais metų laikais galima kalbėti ilgai ir daug. Tačiau vien kalbos žmonių neįtikins žiemos atostogas Alpėse iškeisti į kelionę po žiemišką Neringą. Tam reikalingi kryptingi, nuoseklūs sprendimai ir patogi paslaugų infrastruktūra Kuršių nerijoje. Svarbiausia – supratimas, kad dideli pokyčiai dažnai prasideda nuo mažų, bet tikslingų žingsnių.

Ši žiema parodė, kad Neringa turi išskirtinį potencialą. Pamarys ir pajūris šiemet užburia pasakiškais vaizdais, kuriuos norisi ne tik stebėti, bet ir aktyviai patirti. Ir džiugu matyti, kad Neringa žiemą pagaliau „juda“.

Šį sezoną žiemos pramogų pasiūla – kaip niekada plati: čiuožykla po atviru dangumi, pasivažinėjimai sniego motociklais ant marių ledo, galimybė slidinėti lygumų slidėmis, poledinė stintų žvejyba. Dalis šių veiklų atsirado aktyvios Neringos sporto mokyklos iniciatyva, kuriai už tai verta nuoširdžiai padėkoti.

Ar galime dar labiau išplėtoti žiemos turizmo paslaugas Neringoje? Be abejonės.

Pirmasis žingsnis – pasinaudoti gerosiomis užsienio praktikomis. Italijos Alpių regionuose matyti, kaip vietos bendruomenės yra sėkmingai pritaikiusios takus ir maršrutus naudojimui tiek žiemą, tiek vasarą. Šie sprendimai nereikalauja grandiozinių investicijų – svarbiausia aiškus planavimas, ženklinimas ir paslaugų sujungimas į vieningą, skaitmenizuotą, išmanią sistemą.

Neringa jau šiandien turi puikų takų tinklą, kuriuo galima vaikščioti, slidinėti ar judėti aplinkai draugiškomis priemonėmis ištisus metus. Šiuos maršrutus reikia aiškiai sužymėti, sukurti virtualius žemėlapius ir aktyviai pasiūlyti svečiams. Papildomą patrauklumą suteiktų žaidybiniai elementai – varžybos, iššūkiai, laiko fiksavimas, prizai. Tokia rungtyniškumo dvasia skatina žmones judėti, sugrįžti ir dalytis patirtimi.

Šiam tikslui galėtų būti sukurta speciali mobilioji programėlė, kurioje būtų pateikiama visa informacija apie trasas, jų įveikimo laikus, galimybė fiksuoti rezultatus. Tokia programėlė galėtų tapti plačiai naudojama tarp Neringos svečių, o vietos verslui – patrauklia reklamos platforma. Ilgainiui jos kūrimas ir palaikymas galėtų vykti be tiesioginių savivaldybės biudžeto lėšų, finansuojant ją per paslaugų teikėjų reklamą.

Ne mažiau svarbus ir paslaugų pateikimas „vieno langelio“ principu. Druskininkuose atvykęs žmogus vienoje vietoje randa visą informaciją apie apgyvendinimą, pramogas, maršrutus ir paslaugas. Tokia – o dar geriau išplėtota – sistema turi atsirasti ir Neringoje, jei norime konkuruoti dėl lankytojų ištisus metus.

Kad visa tai netaptų eiliniu pakalbėjimu, reikalingi aiškūs įgyvendinimo instrumentai. Šiuo metu Neringos kultūros, turizmo ir informacijos centras „Agila“ dirba maksimaliai, tačiau akivaizdu, kad institucijai trūksta tiek dėmesio, tiek finansinių ir organizacinių įgaliojimų. Didesnis ir rezultatais grįstas finansavimas leistų šiai komandai nuveikti gerokai daugiau.

Siūlau svarstyti turizmo vystymo finansavimo modelį, susietą su realiais rezultatais. Per Alksnynės postą kasmet surenkama apie 4 mln. eurų. Net ir 10 proc. šios sumos nukreipimas turizmo plėtrai sukurtų aiškų motyvacinį mechanizmą: pritrauki daugiau lankytojų – gauni didesnį finansavimą. Tai būtų paprasta, skaidru ir efektyvu.

Ilgalaikėje perspektyvoje mano ambicija – kad Neringoje atsirastų modernių erdvių, kuriose vienoje vietoje būtų teikiamos reabilitacijos, sveikatingumo, maitinimo ir SPA paslaugos. Suprantu, kad tokio masto projektams reikia laiko. Todėl siūlau nelaukti idealių sprendimų, o jau dabar įgyvendinti mažesnius, greitesnius projektus, kurie pagerintų Neringos svečių patirtį ir sukurtų papildomų pajamų šaltinių vietos bendruomenei.