Lietuvos vežėjai susiduria su plataus masto koordinuota dezinformacine ataka prieš savo verslą

Lietuvos transporto ir logistikos verslo atstovai tvirtina pastaruoju metu susiduriantys su gerai koordinuota plataus masto dezinformacijos ataka prieš vieną didžiausių šalies ekonomikos sektorių.

“Pastaruoju metu ES institucijas ir dideles Vakarų Europos transporto verslo bendroves užplūdo peticijos, laiškai, neegzistuojančių profsąjungų kreipimaisi rusų, anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, organizuojamos įvairios akcijos – kuriose nuolat kartojama melaginga informacija apie neva vergijos sąlygomis dirbančius vairuotojus Lietuvos transporto bendrovėse. Tokia situacija kenkia ne tik transporto verslui, bet ir menkina šalies įvaizdį”, - teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas.

Susirūpinimą kelia ir tai, kad anonimiškai skleidžiant dezinformuojantį turinį melagingai prisistatoma Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų vardu. Štai šių metų vasarį Europos Parlamentą, o gegužę ir Europos Parlamento Peticijų komitetą, pasiekė net 3 laiškai-peticijos, kurių atgaliniuose adresuose nurodytos Lietuvoje veikiančios profesinės sąjungos. Visuose trijuose tekstuose pateikiamas panašus turinys, raštai pateikti ne ant firminio blanko, nenurodant pareiškėjo asmens, be parašų. Viename tokių laiškų peticijos pateikėjas prancūzų kalba rašo, esą vežėjų įmonės iš Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos neteisėtais būdais samdo vairuotojus iš trečiųjų šalių, pateikia kitą klaidinančią informaciją. Pareiškėjas prašo Europos Parlamento imtis priemonių ir nutraukti šią verslo praktiką Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje. Atgaliniame adrese melagingai nurodamas siuntėjas – Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“. Profsąjunga oficialiai paneigė siuntusi tokį laišką ir tikina, kad jos vardu pasinaudota apgaulės būdu. Šią peticiją Europos Parlamento Peticijų komitetas pripažino kaip nepriimtiną.

„Europos Parlamentui teikiamos atitinkamo turinio peticijos potencialiai gali turėti neigiamų politinių pasekmių, ypač šiuo metu vykstančių derybų dėl Mobilumo paketo kontekste. Fiktyvi peticija galėtų turėti poveikio ir ilgojo laikotarpio ES sprendimams dėl Mobilumo paketo, iš pagrindų reformuojančio transporto rinkos veikimą ir tuo pat metu diskriminuojančio Lietuvos verslą“, - pažymi Europos parlamento narys liberalas Petras Auštrevičius.

Lietuvos vežėjų verslo atstovams didelį susirūpinimą kelia ir tai, kad dažniausia anonimiškai veikiančių asmenų gijos galimai veda į kaimynines valstybes Rytuose. Tačiau plačiai veikiama ir strateginėse Lietuvai rinkose Vakaruose, kuriose Lietuvos vežėjai vykdo didelės apimties tarptautinių krovinių pervežimo operacijas. Lietuvos transporto ir logistikos bendrovės per pastaruosius metus užfiksavo ne vieną bandymų organizuoti vilkikų vairuotojų nesankcionuotus streikus, ar kitokias provokacines akcijas.

„Kaip tik šiuo metu, pasitelkus socialines medijas, ir Rusijoje bei Baltarusijoje populiarias susirašinėjimo programėles, bandoma organizuoti stambaus masto akciją nukreiptą prieš Rytų Europos vežėjus, tarp jų pabrėžtinai išskiriant Lietuvos vežėjus. Akcijos iniciatoriumi prisistato Vokietijos transporto pramonės asociacija „Camion Pro eV“. Ši asociacija, kurios žinutės daugiausia skirtos rusakalbiams vairuotojams iš trečiųjų šalių, ragina prisijungti prie plataus masto protesto akcijos, kuri turėtų įvykti birželio 19 dieną Berlyne. Organizatoriai protesto demonstracijoje žada vokiečių, vietinės žiniasklaidos ir smulkių transporto įmonių palaikymą. Protesto dalyviams pateikiamos ne tik detalios instrukcijos, kaip akciją parodyti kuo masiškesnę ir daugiau matomą. Vairuotojai taip pat raginami nurodytais kontaktais persiųsti įmonių, kuriose dirba, konfidencialius duomenis: CMR, sutartis, kitus dokumentus“, - teigia Romas Austinskas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas.

Vežėjai ir opozicijoje dirbantys politikai ragina atsakingas valstybines institucijas įvertinti susidariusią situaciją ir atsižvelgti į 2002 metais Seimo patvirtintą nacionalinio saugumo strategiją. Joje numatyta vykdyti nacionalinio saugumo interesus atitinkančias priemones, skatinančias Lietuvos transporto infrastruktūros konkurencingumo regione didinimą ir aktyviai ginti šalies vežėjų interesus užsienio rinkose.