fbpx

Lietuvos savivaldybių ateitis – žalioji transformacija

Andrius Bagdonas

Parlamentinės grupės „Žaliosios savivaldybės 2030” nariai aptarė politikos, verslo ir mokslo bendradarbiavimo galimybes, siekiant Lietuvoje turėti kuo daugiau žaliųjų miestų. Grupės nariai skatino savivaldybes dalyvauti Europos Komisijos klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų misijoje.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, parlamentinės grupės pirmininkas Andrius Bagdonas pabrėžė misijos kuriamą pridėtinę vertę Lietuvos savivaldybėms: „Europos Komisija planuoja skirti dideles investicijas iniciatyvoje dalyvaujantiems miestams – šios lėšos galėtų tapti išskirtine proga transformuoti mūsų savivaldybes – diegti inovacijas bei kurti žaliąsias erdves vietos bendruomenėms. To pasieksime tik sutelkę politikų, verslo ir mokslo jėgas.“

Norint dalyvauti misijos atrankoje, savivaldybės turi būti nusistačiusius klimato neutralumo tikslus. Posėdyje dalyvavęs Vilniaus m. meras Remigijus Šimašius pristatė sostinės strategiją: „Remiamės į tris esmines sritis – miesto struktūrą, darnų judumą ir energetinį efektyvumą. Iki 2030-ųjų sieksime, jog visus dyzelinius autobusus pakeistų elektriniai ir dujiniai, o kelionės viešuoju transportu taptų greitesnės 10 proc.“

Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas Vidmantas Janulevičius, kalbėdamas apie Lietuvos progresą siekiant klimato neutralumo tikslų ir žaliųjų miestų, akcentavo decentralizacijos problemą: „Nėra kompleksinio požiūrio ir aiškios bendros strategijos. Turime apimti visas sritis ir kiekvienai jų priskirti konkrečius tikslus bei atitinkamą finansavimą, apskaičiavus, kiek tai prisidės prie emisijų mažinimo.“ V. Janulevičius taip pat pabrėžė, jog kartu su „Išmaniosios Energetikos SIC“ siūlo inicijuoti pilotinį projektą pirmojo išmanaus, neutralaus poveikio klimatui ir beatliekio Lietuvos miesto parinkimui ir reikiamos infrastruktūros parengimui.

Kauno technologijų universiteto Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė akcentavo mokslinių tyrimų svarbą: „Žaliosios savivaldybės koncepcija turi eiti išvien su mokslu – reikalingi tyrimai tvaraus valdymo, finansų, pramonės, miestų planavimo ir kitose srityse.“ Mokslininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad nuolatinis tvarumo raštingumo ir kompetencijų ugdymas taip pat yra tvaraus miesto charakteristikos dalis.

Klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų misijos tikslas – sutelkti vietos valdžios institucijas, piliečius, įmones, investuotojus ir regioninės bei nacionalinės valdžios institucijas, siekiant iki 2030 m. sukurti 100 klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų visoje Europos Sąjungoje ir užtikrinti, kad šie miestai taptų eksperimentų ir inovacijų pavyzdiniais centrais, visiems miestams, įgyvendinantiems klimato neutralumo priemones iki 2050 m. Savivaldybės gali teikti paraiškas dalyvauti šioje programoje iki sausio 31 d.