Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų Susitarimo dėl 2022—2028 m. Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių projektas

Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamos politinės partijos (toliau — partijos),

būdamos susirūpinusios dėl Rusijos agresyvios politikos keliamų iššūkių pasaulio, Europos ir ypač mūsų regiono saugumui;

pabrėždamos, kad šiomis aplinkybėmis jos lieka ištikimos Seime priimtos 2020 m. gruodžio 10 d. rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio ir Europos politikos ilgalaikių gairių bei tęstinumo“, 2021 m. gruodžio 16 d. Seime priimtos Nacionalinio Saugumo Strategijos principinėms nuostatoms; 2021 m. sausio 5 d . Seime priimtai rezoliucijai dėl „Strateginės Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos valstijų partnerystės įtvirtinimo“; Seimo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliucijai „Dėl masinių, sistemingų ir sunkių Kinijos vykdomų žmogaus teisių pažeidimų ir uigūrų genocido,“; Seime 2014 m. kovo 13 d. priimtai rezoliucijai „Dėl Rusijos Federacijos keliamų grėsmių Ukrainos ir visos Europos saugumui“, kuria Lietuvos     Respublikos Seimas griežtai pasmerkė Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir Ukrainos teritorijos dalies okupaciją; 2022 m. vasario 24 d. Seime priimtai rezoliucijai dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą;

dar kartą konstatuodamos, kad Lietuvos narystė euroatlantinėse institucijose atitinka svarbiausius strateginius Lietuvos užsienio ir saugumo politikos tikslus, kad Lietuvos veikla ES  ir NATO yra viena kitą papildančios transatlantinės politikos dalys, o Lietuvos vidaus politika negali prieštarauti Lietuvos narystės ES ir NATO įsipareigojimams ir principams;

vykdydamos Lietuvos Respublikos konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytą sąjungas“, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą ir Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymą bei naudodamosi ilgalaikės Lietuvos narystės NATO ir ES patirtimi;

matydamos, kad Rusija, toliau šiurkščiai pažeisdama Jungtinių Tautų Chartiją ir kitus tarptautinės teisės aktus, nuo 2014 m. kovo 17 d. intensyviai ir demonstratyviai vykdo okupuotos Ukrainos teritorijos aneksiją, 2022 m. atnaujino karinę agresiją prieš Ukrainą, vykdo Ukrainos civilių gyventojų žudymus, tuo vykdydama karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, ir kad tokiais veiksmais griaunama tarptautine teise pagrįsta tarptautinio saugumo sistema ir dėl to dramatiškai didėja konvencinės (įprastinės) grėsmės Europos žemyne;

pripažindamos, kad pagrindinis ir ilgametis užsienio politikos iššūkis — autoritarinių valstybių, ypač Rusijos ir Kinijos, siekiai ir bandymai sugriauti ligšiolinę pasaulinę tvarką, grįsta tarptautine teise, laisva prekyba, tautų apsisprendimo teise, Vakarų pasaulio lyderyste, laisvu žmonių ir idėjų judėjimu;

suvokdamas, kad koegzistavimas su autokratiniu pasauliu negali skatinti autokratinio pasaulio stiprybės, kad bet kokios nuolaidos ir sandoriai su autokratiniu pasauliu yra taktinio, bet ne strateginio pobūdžio;

vadovaudamosi pagal Šiaurės Atlanto Sutarties 3 straipsnį Lietuvos Respublikos, kaip valstybės narės, prisiimtu įsipareigojimu palaikyti ir plėtoti individualų ir kolektyvinį pajėgumą pasipriešinti ginkluotam užpuolimui;

pripažindamos išskirtinį Jungtinių Amerikos Valstijų, kaip NATO narės lyderės, vaidmenį užtikrinant Europos ir transatlantinės bendruomenės saugumą, laikydamos gyvybiškai svarbiu karinio bendradarbiavimo su JAV stiprinimą ir JAV karinių pajėgumų buvimą padedant užtikrinti tiek Baltijos valstybių, tiek ir platesnio Šiaurės ir Vidurio Europos regiono saugumą;

suprasdamos, kad Lietuvos elektros energetikos sistemos priklausomybė nuo posovietinės IPS (UPS) sistemos, Baltarusijos Astravo atominė elektrinės veikla ir plėtra kelia realią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir dėl to Lietuvos integracija į Europos energetikos sistemą yra gyvybiškai būtina;

suvokdamos, kad bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija, įskaitant energijos išteklių importą, tik stiprina Maskvos ir Minsko autoritarinius režimus ir didina karinės agresijos tikimybę ateityje;

suprasdamos, kad užsienio politika turi būti pagrįsta valstybės vertybinių ir pragmatinių interesų darna; demokratija, pagarba žmogaus teisėms, stipria laisvės ir demokratijos gynyba nuo autokratijų grįsta geopolitika.

siekdamos atsakyti į naujus iššūkius mūsų valstybės užsienio, saugumo ir gynybos politikai;

vykdydamos atsakingą, vieningą, konsoliduotą ir koordinuotą, Lietuvos valstybės ir jos žmonių interesams atstovaujančią, užsienio ir saugumo bei gynybos politiką, laikantis įvairiapuse poveikio visoms Lietuvos gyvenimo sritims analize ir ilgalaikiu planavimu pagrįstos diskusijų bei sprendimų priėmimo kultūros, nuolat  koordinuojant veiksmus užsienio politikos srityje tarp Lietuvos Respublikos Prezidento, Vyriausybės ir Seimo;

skelbia šį susitarimą:

Bendrieji valstybės užsienio politikos ir saugumo uždaviniai ir veiksmai

1. Sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, demokratiją, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.
2. Užtikrinti Lietuvos kaip savarankiškos valstybės ir politinės tautos tęstinumą ir modernėjimą, tarnauti Lietuvos piliečių gerbūviui ir saugumui, kurti tam palankią tarptautinę aplinką.
3. Siekti demokratinio pasaulio vienybės ir viršenybės prieš autokratinį pasaulį. Palaikyti teisės viršenybe ir taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, kuri apriboja didžiųjų valstybių savivalę ir užtikrina mažesnių valstybių savarankiškumą.
4. Kurti suverenią ir transatlantinę Europą – Europa turi stiprėti, savarankiškėti, bet tai neturi vykti santykių su JAV sąskaita.
5. Stiprinti strateginį bendradarbiavimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, ypač energetikos, ekonomikos, kibernetinio ir karinio saugumo srityse, remiantis Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Latvijos Respublikos partnerystės chartijos nuostatomis ir principais, siekti nuolatinio Lietuvos gynybai būtino JAV tiesioginio karinių pajėgumų
6. Remti tolesnę ES integraciją bendrą valstybių narių saugumą užtikrinančiose srityse, siekti bendros ES užsienio politikos, technologinio savarankiškumo stiprėjimo. ES strateginė autonomija negali būti nukreipta prieš JAV. Lietuvos Respublikos strateginis geopolitinis interesas – stiprinti ES ir likti ES kuriančių valstybių branduolyje, aktyviai kurti Lietuvos Respublikos interesus atitinkančias koalicijas.
7. Teikti Ukrainai visą įmanomą dvišalę karinę, ekonominę, politinę, humanitarinę ir teisinę pagalbą.
8. Kuo greičiau siekti nutraukti energijos išteklių importą iš Rusijos. Tęsti Lietuvos verslo, kultūros, švietimo, sporto, mokslo, turizmo ryšių nutraukimą su dabartinėmis Rusija ir Baltarusija.
9. Išlaikyti griežtas Vakarų šalių sankcijas Rusijai, ją izoliuoti visose srityje, įskaitant ekonomiką, finansus, mokslą, kultūrą, sportą, turizmą, kol nebus išvesta Rusijos kariuomenė iš visos Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymo pusiasalį, Donecko ir Luhansko sritis, ir sumokėta kompensacija Ukrainai už padarytus karo nusikaltimus. ES būtina sistemiškai peržiūrėta, suderinta, ilgalaikę perspektyvą turinti politika, kuri sudarytų galimybes ne tik duoti deramą atsaką nedraugiškiems Rusijos Federacijos veiksmams, bet kuria būtų siekiama ir demokratinių šios valstybės pokyčių.
10. Siekti, kad ES įgyvendintų veiksmingą politiką teisingumo ir vidaus reikalų srityje užtikrindama išorinių sienų stebėseną ir apsaugą, civilinę saugą, efektyvią migracijos politiką. Siekiant didinti pasitikėjimą Šengeno erdve, taip pat labai svarbi ES prieglobsčio ir imigracijos politika, kuri turi būti efektyvi, humaniška ir saugi.
11. Ryžtingai remti tolesnę ES ir NATO plėtrą pagrindinį dėmesį skiriant ES Rytų partnerystės šalims, Sakartvelui, Moldovai ir ypač Ukrainai, siekiant greitesnio jų suartėjimo su euroatlantinių valstybių bendrija, laisvosios prekybos sutarčių įgyvendinimo, įšaldytų konfliktų sprendimo ir teritorijos vientisumo užtikrinimo.
12. Nepripažinti Aleksandro Lukašenkos kaip Baltarusijos prezidento ir bet kokius jo sudaromus sandorius su kitomis valstybėmis laikyti negaliojančiais. Teisiškai izoliuoti A. Lukašenkos režimą, palaikyti Baltarusijos pilietinę visuomenę ir demokratiją, išlaikyti šį klausimą tarptautinėje darbotvarkėje, burti valstybių koaliciją, remiančią pokyčius Baltarusijoje, siekiant kad kuo greičiau įvyktų laisvi ir demokratiški rinkimai ir ES suteiktų visą reikiamą politinę ir finansinę pagalbą demokratinėms ir ekonominėms reformoms. Su JAV, ES ir NATO pagalba siekti, kad iš Baltarusijos teritorijos būtų visiškai išvesta Rusijos armija.
13. Palaikyti vienos Kinijos politiką ir laikytis nuostatos, kad Taivano ateitį sprendžia pats Taivanas. Plėtoti ekonominius ir kultūrinius ryšius su Taivanu, gilinti politinius, ekonominius ir prekybinius santykius su artimiausiomis Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono partnerėmis.
14. Vystyti konstruktyvius santykius su Kinija, siekti, kad ES turėtų tinkamai įvertinti kintančią geopolitinę situaciją, palaikant santykius su Kinijos Liaudies Respublika, leidžiančią užtikrinti aukščiausius ES propaguojamus demokratijos, aplinkosaugos, socialinius, sąžiningos ekonominės veiklos, o svarbiausia – žmogaus teisių standartus
15. Remti ir skatinti ekonominių ir kitų ryšių plėtrą su demokratiniu pasauliu ir valstybės mastu neskatinti ryšių plėtros su autokratinėmis rinkomis. Lietuvos piliečiai ir verslas yra laisvi vykdyti veiklą su autoritarinėmis rinkomis, bet turi būti išlaikytas atsargumas ir neleista autoritarinėms rinkoms šantažuoti Lietuvos užsienio politikos.
16. Didinti ES energetinę nepriklausomybę, kurti bendrą ES energetikos ir transporto infrastruktūrą, vykdyti bendrą energetikos išorės politiką. Bendradarbiaujant su Europos Komisija ir valstybėmis partnerėmis, kiek įmanoma sparčiau įgyvendinti Baltijos energijos rinkos jungčių plane (BEMIP) ir Lietuvos Respublikos Seimo 2012 birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 ir Seimo 2018 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. XIII-1288 patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus energetikos infrastruktūros integracijos į Europos energetikos sistemas strateginius projektus, ypač elektros tinklo prisijungimą prie kontinentinės Europos tinklo. Siekiant energetinio saugumo, užtikrinti energijos šaltinių tiekimo diversifikavimą, ištirti esamus valstybės energetinius išteklius ir sudaryti sąlygas ją gavybai. Prisidėti prie ES žaliosios transformacijos ir plėtoti alternatyvius energijos šaltinius.
17. Vykdant strateginę Lietuvos geležinkelių transporto infrastruktūros integraciją į Europos transporto sistemą, kuo greičiau užbaigti europinės vėžės geležinkelio Rail Baltica linijos tiesimą kaip bendros ES svarbos transporto infrastruktūros projektą.

Karinio saugumo užtikrinimas

18. Efektyviai prisidėti prie NATO strateginės koncepcijos nuostatų įgyvendinimo. Pagal valstybės pajėgumą dalyvauti NATO, ES, Jungtinių Tautą Organizacijos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos vykdomose konfliktų prevencijos, krizių valdymo ir civilinėse misijose, taikos užtikrinimo ir palaikymo karinėse operacijose.
19. Didinti atgrasomąjį ir gynybinį valstybės potencialą stiprinant valstybės sienos su Baltarusija ir Rusijos Federacija (Kaliningrado sritimi) apsaugą. Prireikus reikalingas karinės savigynos priemones koordinuoti su Lenkijos Siekiant didesnio JAV ir NATO gynybinio įsitraukimo Šiaurės ir Vidurio Europoje, didžiausią dėmesį pirmiausia skirti Lietuvos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos bei priešo atgrasymo ir gynybos gebėjimų ore, sausumoje ir jūroje stiprinimui, siekti gynybai būtino ir pakankamo NATO sąjungininkų karinių dalinių ir Aljanso kolektyvinio saugumo pajėgumų nuolatinio buvimo plėtros Baltijos regione; remti NATO priešraketinės gynybos sistemos plėtrą, NATO infrastruktūros bei žmogiškųjų išteklių plėtrą ir sustiprintą oro erdvės žvalgybą ir kontrolę šiuose regionuose.
20. Kartu su JAV ir Šiaurės Europos bei Baltijos valstybėmis dalyvaujant Sustiprintos partnerystės Šiaurės Europoje iniciatyvoje (E-PINE, Enhanced Partnerhsip in Northern Europe), išnaudoti sustiprinto bendradarbiavimo su JAV, Baltijos ir Šiaurės šalimis gynybos srityje teikiamas Remti Švedijos ir Suomijos potencialią narystę NATO.
21. Reaguojant į kintančią geopolitinę ir saugumo padėtį Europoje po Rusijos agresijos Ukrainoje ir Ukrainos teritorijos dalių aneksijos, vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus, didinti BVP lėšų skiriamų krašto apsaugai lygį iki 3%.
22. Skubos tvarka dar šiais metais Lietuvoje sustiprinti priimančiosios šalies pajėgumus, sukurti reikiamą infrastruktūrą, kuri sudarytų sąlygas greitai ir sklandžiai dislokuoti sąjungininkų pajėgas ir joms veikti šalies teritorijoje.
23. Šio susitarimo 21 punkte numatyto nuoseklaus lėšų krašto apsaugai užtikrinimą vidutinės trukmės laikotarpiais kasmet nustatyti atskiru Seimo Krašto apsaugai užtikrintus valstybės biudžeto asignavimus skirti prioritetiniam sausumos pajėgų kovinių vienetų aprūpinimui kario nešiojama prieštankine ginkluote, trumpo ir vidutinio nuotolio oro gynybos ginkluote, priešraketinei gynybai, pėstininkų kovinėmis mašinomis, rezervo personalo parengimui, efektyviam mobilizacinio rezervo parengties palaikymui, taip pat informacinės ir kibernetinės gynybos sistemos plėtrai.
24. Skatinti efektyvios visuotinio pilietinio pasipriešinimo sistemos, suteikiančios galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams prisidėti prie krašto gynybos, kūrimąsi ir plėtrą.

„Minkštųjų galių“ prevencijos stiprinimas

25. Stiprinti Lietuvos žvalgybos institucijas, pirmiausia žmogiškąją žvalgybą ir aktyvias kontržvalgybos priemones. Su iššūkiais nacionaliniam saugumui atvirai supažindinti visuomenę. Nuolat adekvačiai informuoti visuomenę apie grėsmes nacionaliniam saugumui ir vykdyti aktyvią priešiškos propagandos Lietuvoje prevenciją istorijos, politikos, švietimo, kultūros ir kitose srityse.
26. Teisiniais būdais apriboti informacinį karą prieš Lietuvą galimybes, apriboti ar panaikinti informacinius kanalus, kuriais vykdomos atakos ir propaganda prieš Lietuvos valstybę, skleidžiama dezinformacija viešojoje erdvėje ir kultūros srityse. Suvienyti valstybės institucijų pastangas, skirtas valstybės informacinės gynybos efektyvumui gerinti.
27. Mokyklose ugdyti moksleivių ir jaunimo patriotiškumą ir pilietiškumą, skatinti jų įsitraukimą į Šaulių sąjungos ir kitų patriotinių organizaciją veiklą.
28. Toliau plėtoti ir stiprinti demokratiją, laikytis pagrindinių, Europoje visuotinai pripažįstamų vertybių, užtikrinti pagrindinių žmogaus teisių įgyvendinimą ir pagarbą tautinių mažumų teisėms, priimti Tautinių mažumų įstatymą.
29. Įtraukti Lietuvos piliečius į užsienio politikos kūrimą ir įgyvendinimą, taip pat kurti būdus, kaip prie to galėtų prisidėti užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai ir Lietuvos išeivija.
30. Toliau stiprinti valstybės pajėgumus vykdyti kibernetinę gynybą, burti savanorius, galinčius prisidėti prie Lietuvos gynybinio pajėgumo kibernetikos srityje stiprinimo.

Baigiamosios nuostatos

31. Šis nacionalinis susitarimas galioja iki 2028 pabaigos ir bus įgyvendinamas nuolatinėje valstybės institucijų veikloje ir priimant reikiamus teisės aktus, neatsižvelgiant į rinkimų ciklus, kampanijas, rezultatus ir politinės valdžios pasikeitimą.
32. Kartą per metus Lietuvos Respublikos Seime plenarinio posėdžio metu bus surengta diskusija apie Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politiką.
33. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šio susitarimo galiojimo laikotarpiu kartu su Susitarimą pasirašiusių partijų deleguotais atstovais kiekvienais metais, prieš nacionalinio biudžeto patvirtinimą, svarstys ir įvertins šio susitarimo vykdymo eigą.