Lietuvos liberalai vadovauja pastangoms paremti Ukrainą: „Šiandien laisvė yra Ukraina, o Ukraina – laisvė“

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba, pasakyta 2022 metų spalio 12  d. Europos Parlamente Briuselyje, susitikimo su frakcijos „Atnaujinkime Europą“ nariais ir pirmininku M. Stéphane Séjourné metu.

Vasario 24 d. Rusijos pradėta plataus masto invazija į Ukrainą verčia vėl apmąstyti pamatinę žmogaus, tautos ir valstybės vertybę – laisvę.

Tai ypač aktualu liberalią mintį išpažįstančiai bendruomenei, nes laisvės sąvoka ir idėja yra viena iš svarbiausių, jei ne pati svarbiausia tiek liberalios minties, tiek politikos sudedamųjų dalių. Valstybės mastu ji pasireškia liberalios demokratijos santvarka. Laisvė neatsiejama nuo liberalios demokratijos ir yra pagrindinė antrosios priežastis.

Neatsitiktinai Lietuvos liberalai išpuolį prieš Ukrainos, kaip valstybės ir jos žmonių laisvę, priėmė ypač artimai. Kaip ir dera visiems Europos liberalams. Kaip tai ir, neabejoju, daroma.

Nuo kitų Europos liberalų galbūt skiriamės tik tuo, kad laisvės idėja Lietuvoje vis dar nėra savaime suprantama duotybė. Prisiminimai apie Lietuvos okupaciją ir aneksiją – per daug gyvi ir netolimi. Per 32 metus po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje kol kas tik pirma karta išaugo ir subrendo laisvės sąlygomis. Neatsitiktinai skaudi Lietuvos istorinė patirtis skatina mus reaguoti itin ryžtingai, kai laisvės idėja Lietuvoje, regione ar kitose pasaulio šalyse atsiduria pavojuje.

Šiandien didžiausias išbandymas jai kilo Ukrainoje.

Ant kortos pastatyta ne tik Ukrainos ateitis. Ant kortos pastatyta Europos laisvės idėja. Mūsų sugebėjimas duoti atkirtį. Mūsų solidarumas. Mūsų ateitis.

Todėl būtų pražūtinga Rusijos invaziją į Ukrainą susiaurinti ar supaprastinti iki regioninės krizės ar karo įvykio.

Taip pat būtų pražūtinga su ja susigyventi ar „pamesti“ ją tarp kitų politikos klausimų, kurių šiandieniame iššūkių pilname gyvenime sparčiai daugėja.

Jokie kitų liberalios darbotvarkės klausimų sprendimai nebus tvarūs, jei nebus apginta laisvės idėja Ukrainoje. Visada išliks didelė ir auganti grėsmė, kad „susitvarkius“ su Ukraina, ateis kitų eilė, kad bus toliau ardomi sisteminiai liberalizmo pamatai.

Tokių požymių apstu buvo iki karo. Matėme daug išpuolių prieš liberalią demokratiją. Ne visi jie inicijuoti Rusijos, bet labai kūrybingai panaudoti jos tikslams įgyvendinti, visų pirma siekiant sugriauti liberalios demokratijos samprata paremtą sistemą.

Turime aiškiai suprasti, kad išpuolis prieš Ukrainą yra išpuolis prieš liberalizmą tuo metu, kai liberalizmo filosofija visame pasaulyje patiria naujų išpuolių tiek kaip teorija, tiek kaip politinė praktika. Rusijos veiksmai yra vienas paskutinių ir pavojingų pavyzdžių, parodančių, kaip sparčiai kelia galvą naujieji nacionalizmai ir fundamentalizmai. Tai išpuoliai ne tik prieš kitą valstybę, žmogaus teises ir laisves, bet ir pačių demokratijos pagrindų klibinimas. Ir tai dabar vyksta Europos vidury. Kaip mes sugebėsime Europos vertybes skleisti kitur pasaulyje, jei jų neapginsime savo pačių žemyne?

Štai kodėl svarbu, kad laisvė Ukrainoje būtų apginta. Šiandien laisvė yra Ukraina, o Ukraina – laisvė.

Apginti laisvę privalo tapti svarbiausiu Europos liberalų darbotvarkės klausimu.

Europos Parlamente po pavadinimu ir šūkiu „Atnaujinkime Europą“ („Renew Europe“) susivienijusiems politikams – tai ir galimybė išjudinti Europos atsinaujinimą.

Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltą sukrėtimą turėtume išnaudoti tam, kad užtikrintume Europos žemyno atgaivinimą ir atsinaujinimą – saugumo, energetinės ir apskritai ekonominės nepriklausomybės, informacijos ir bendrystės požiūriais.

Turime pripažinti, kad ligšiolinė ES politika Rusijos atžvilgiu nepasiteisino. Kad ir kaip nenorėtume, mums reikia strategijos, jog pasiruoštume tam, kas gali tapti ilgai trunkančia strategine konfrontacija, reikalaujančia rimtų karinių ir nekarinių komponentų pokyčių, jog sulaikytume ir atgrasytume Rusiją.

Bet svarbiausia dabar – pagalba Ukrainai. Ji turi būti įvairialypė ir gausi, taip pat ir pagalba modernia ginkluote.

Nėra nieko liberalaus palikti savo laisvę ginančius žmones beginkliais prieš karo nusikaltimus vykdančią agresorę.

Jei dar kam kyla abejonių dėl karo nusikaltimų, paskaitykite neseniai pristatytą Jungtinių Tautų Žmogaus Teisų tarybos įkurtos nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos Ukrainai ataskaitą, kurioje aiškiai konstatuota, kad, be kitų nusikalstamų veiksmų, Rusijos Federacijos kariai vykdė seksualinio smurto ir smurto dėl lyties nusikaltimus, kad užfiksuota atvejų, kai vaikai buvo prievartaujami, kankinami, neteisėtai suvaržomi, nužudomi ir sužeidžiami per beatodairiškas sprogstamųjų ginklų atakas.

Todėl visi kartu su tarptautine bendruomene privalome užtikrinti, kad už Rusijos nusikaltimus Ukrainoje atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn. Priešingu atveju tai bus signalas nusikaltėliams, kad toks žiaurumas gali likti nenubaustas.

Tikiu, kad ukrainiečių kova už savo laisvę atves juos į Europos Sąjungą. Tiek Ukrainos Vyriausybė, tiek jos žmonės parodė neabejotiną ir atsidavusį įsipareigojimą europinėms vertybėms ir šalies europiniam kursui, todėl šiame kelyje Ukraina nusipelno visos įmanomos mūsų paramos.

Ji savo krauju gina savo ir mūsų laisvę, mūsų Europą.