Liberalų sąjūdžio siūlymai krizei spręsti: 9 įstatymų pataisų paketai

Opozicinė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija šiandien Seimui pateiks 9 skirtingų įstatymų projektus: nuo pataisų darbo kodeksui ir socialinio draudimo įstatymui iki siūlymų keisti baudžiamąjį kodeksą bei kriminalinės žvalgybos įstatymą. Liberalų manymu, šių teisės aktų priėmimas prisidėtų sprendžiant dėl koronaviruso krizės iškilusias finansines, įsidarbinimo, verslo tęstinumo, teisinio saugumo ir kitas problemas.

„Šiandien galime konstatuoti, kad pirmoji reakcijos į viruso plitimą dalis baigėsi. Turime spręsti, kaip toliau gyvensime su šia grėsme. Tą privalome daryti neleidę žlugti daugumai šalies smulkaus ir vidutinio verslo, kartu nepamindami konstitucinės, teisinės valstybės principų. Laikas ir partijoms, ypač esančioms skirtingose pozicijose pradėti labiau girdėti vienai kitą. Šiandien delsimas lemia kasdieninius praradimus daugumai šeimų. Todėl noriu pakviesti dirbti kartu dėl to, kas svarbiausia – pradėti įgyvendinti priemones, kurios padės Lietuvai kuo greičiau atsigauti“, - ragina Liberalų sąjūdžio pirmininkė ir frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Įmonių pelnas – mokestinių nuostolių padengimui

Atsižvelgdami į dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos gresiantį ekonomikos nuosmukį, liberalai siūlo pataisas Pelno įstatymui, pagal kurias įmonės mokestinio laikotarpio nuostolius galėtų perkėlinėti. Galimybė  einamųjų metų veiklos pelną susimažinti sukauptais mokestiniais nuostoliais palengvintų verslo atsigavimą po ekonomikos nuosmukio. Įstatymo pakeitimas taip pat leistų padidinti Lietuvos konkurencingumą kaimyninių šalių atžvilgiu. Lietuva šiuo metu vienintelė iš Baltijos šalių apmokestina reinvestuojamą pelną, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje apmokestinami tik paskirstytieji dividendai. Dėl to kombinuotas efektyvus pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio tarifas Lietuvoje siekia apie 27.5 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – apie 20 proc..

Solidarumo vardan – mažinti Seimo narių reprezentacines išlaidas

Solidarizuojantis su visuomene, kuri išgyvena didelius ekonominius sunkumus bei siekiant sutaupyti valstybės lėšas jas paskirstant būtiniausioms priemonėms, liberalai siūlo Seimo statuto pataisas, kurios  iki šių metų pabaigos leistų sumažinti lėšas, skirtas Seimo narių reprezentacinei bei kitai su parlamentine veikla susijusiai veiklai. Konkrečiai siūloma šioms reikmėms skirti dvigubai mažiau pinigų nei yra numatyta dabar t.y. Seimo Pirmininkui vietoj 0,8 VMDU mokėti 0,4, Seimo Pirmininko pavaduotojams vietoj 04 VMDU – 0,2, Seimo nariams vietoj 0,8 VMDU mokėti 0,4 dydžio sumą, skirtas reprezentacinei bei kitai su parlamentine veikla susijusiai veiklai.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas, liberalas S.Gentvilas taip pat siūlo priimti Seimo statuto pataisą, pagal kurią visi Seime svarstomi įstatymo projektai būtų vertinami per Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo prizmę. Taip siekiama atkreipti dėmesį į būtiną poveikio aplinkai įvertinimą prieš priimant naujus įstatymo projektus bei siekiant žalesnės ir švaresnės Lietuvos kūrimo. Jei pataisai būtų pritarta, ateityje ruošiant naujus įstatymų projektus, jų aiškinamuosiuose raštuose bus būtina nurodyti kaip įstatymo projektas prisidės prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų darbotvarkės 2030 įgyvendinimo. Tai skatins įstatymo projekto iniciatorius įvertinti kokį galimą poveikį įstatymas daro aplinkai bei darnios visuomenės kūrimui.

Parodomųjų alkoholio draudimų atšaukimas – pagalba postkarantiniam verslui

Siekdami paskatinti dėl karantino ant bankroto ribos atsidūrusį paslaugų verslą, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Seimui teiks ir Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, pagal kurias nuo 2020 m. birželio 1d. būtų panaikintas draudimas pardavinėti bei vartoti alkoholį nestacionariuose įrenginiuose, paplūdimiuose, parodose, mugėse ir kituose atvirose erdvėse vykstančiuose masiniuose renginiuose. Liberalų manymu, perteklinis reguliavimas iki šiol darė, o esant karantinui ir toliau daro, ypač žlugdančią įtaką smulkiajam verslui bei turizmui. Todėl postakarantininiu laikotarpiu siekiant gaivinti verslą bei turizmą, taip pat atsižvelgiant į karantino laikotarpiu suformuotas nuostatas dėl buvimo uždarose patalpose, gyventojams ir šalies svečiams turėti būti sukurtos galimybės laisvalaikio ir pasilinksminimo formas perkelti į lauko erdves, kad susidarytų kuo mažesni žmonių sambūriai vidaus patalpose.

Darbo kodekso pataisos – lankstesniems darbo santykiams

Konkrečiai liberalai siūlo tobulinti galiojantį Darbo kodeksą taip, kad konkrečios užduoties atlikimo arba darbo funkcijų vykdymo maksimali trukmė nebūtų iš anksto apibrėžta, o darbuotojams būtų  atlyginama tik  už jų faktiškai dirbtą laiką. T.y. įstatymo projekte numatoma, kad pagal nenustatytos apimties darbo sutartis darbuotojai gali būti samdomi be įsipareigojimo tam tikram darbo valandų skaičiui. Pabrėžtina, kad tokio darbo sutartys neturėtų būti laikomos nuolatiniais darbo santykiais. Kaip nurodyta įstatymo projekte darbdaviui draudžiama trukdyti darbuotojui nenustatytos apimties darbo sutarties metu dirbti kitam darbdaviui pagal darbo sutartį, nepriklausomai nuo jos rūšies, nes kaip ir minėta anksčiau tokio tipo darbo santykiai negali būti laikomi nuolatiniais darbo santykiais, todėl už juos ir negalima tikėtis gauti tokį patį atlyginimą kaip ir dirbantiems pilnu etatu. Tokio tipo darbo sutartys sudaro lankstesnes sąlygas darbuotojui užsidirbti, o ne jį suvaržyti. Šiuo metu realiai nėra galimybės dirbti mažiau nei pilnu etatu, nes įdarbinimas  nepilnu etatu yra ypač brangus darbdaviui, tai reiškia, kad darbdaviai yra apriboti plėsti savo pajėgumus, o darbuotojams yra sudaromi trukdžiai įsidarbinimui. Dėl galiojančio terminuotų sutarčių skaičiaus ribojimo nėra skatinamas naujų darbo vietų kūrimas, mažinamos asmenų galimybės įsidarbinti, taip pat yra didesnė nelegalaus darbo rizika.

Kitose Darbo kodekso pataisose Liberalų sąjūdis siūlo įteisinti suminę darbo apskaitą t.y. galimybę ir darbdaviams, ir darbuotojams lanksčiau skaičiuoti darbo valandas bei už tai gauti papildomą užmokestį.

„Jau šiuo metu dešimtys tūkstančių Lietuvos piliečių dėl koronaviruso pandemijos įvesto karantino negali būti darbe, o juos pavaduojantys kolegos už papildomai atliekamą darbą negauna užmokesčio. Valdžia krizės sąlygomis turėtų leisti verslui būti lankstesniam, o darbuotojams garantuoti galimybę gauti teisėtą užmokestį už didesnes darbo apimtis“, - teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas.

Konkrečiai liberalų teikiamu šiuo Darbo kodekso pakeitimu siekiama, kad Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną, darbdaviai galėtų laikinai, t. y. ekstremalios situacijos ir karantino metu bei 3 mėn. po jo pabaigos, taikyti suminį darbo laiko apskaitos režimą.

Už žmogaus persekiojimą turi būti baudžiama

Liberalai siūlys, kad persekiojimas, kaip pavojinga, rimtas pasekmes žmogui sukelianti veika, turėtų būti baudžiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Šiuo metu Lietuva lieka viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje persekiojimas nėra kriminalizuotas. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti, kad tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią sistemingai jį persekiojo bandydamas susisiekti su juo tiesiogiai, per kitus asmenis, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Toks asmuo būtų baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Už šias veikas asmuo atsakytų tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. Remiantis Pamatinių teisių agentūros duomenimis, net 74 proc. persekiojimo atvejų nepatenka į teisėsaugos institucijų akiratį. Persekiojimas ypač pavojingas tuo, kad tam tikrais atvejais jis gali būti vykdomas kaip pasiruošimas sunkesniam nusikaltimui.

Lietuvos žmonės turi teisę žinoti ar jie buvo sekami ir pasiklausomi

Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu galiojantys Kriminalinės žvalgybos bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymai iš esmės nesuteikia piliečiams galimybės sužinoti, ar jų atžvilgiu buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys S. Gentvilas teiks atitinkamas įstatymų pataisas. Jose yra nustatoma prievolė institucijoms automatiškai per 15 dienų po tyrimo sustabdymo ir nutraukimo pranešti asmeniui apie jo atžvilgiu vykdytą informacijos rinkimą.

Teisėsaugos institucijos ir toliau informaciją galės rinkti kriminalinės žvalgybos ir operatyviniais veiksmais, tačiau nepasitvirtinus įtarimams, asmuo, kurio privatus gyvenimas buvo sekamas, būtų informuotas automatiškai per 15 dienų, kada tai vyko, kokiu pagrindu, kiek laiko bei kada ir kokioje institucijoje surinkta informacija buvo sunaikinta.