Liberalų sąjūdžio frakcija susitiko su Lietuvos žemės ūkio taryba

Netikslingai skirstoma Europos Sąjungos parama, specialistų trūkumas ir pertekliniai biurokratiniai reikalavimai – tokias aktualiausias problemas žemės ūkio sektoriui Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje pristatė Lietuvos žemės ūkio tarybos delegacija.

Anot ūkininkų atstovų, nors Žemės ūkio ministerija turi būti vieta, kur sprendžiamos jų problemos, bent kol kas jie nesijaučia tinkamai neatstovaujami – tai rodo netikslingai skirstoma parama, kuomet pelkėms atsiranda papildomų lėšų, o kitose žemės ūkio šakose valstybės parama mažėja. Žemdirbiai pažymėjo, kad jei Lietuva vėl neras politinės valios adekvačiam kaimo plėtros priemonių kofinansavimui, Lietuvos ūkininkams gali tapti neįmanoma konkuruoti su kitų ES šalių ūkininkais dėl nevienodo investicijų rėmimo masto.

„Ūkininkai turi žinoti ilgalaikę perspektyvą, kokie darbai jų lauks už metų ar dviejų, tačiau šiuo metu daug kas priklauso ir nuo žemės ūkio politikos klausimų. Todėl planuojami pokyčiai, ministerijose dėliojami prioritetai privalo būti aptariami su ūkininkų atstovais. Nuo įgyvendinamos politikos priklauso, kur ūkininkui geriausia investuoti savo resursus“, – komentavo Seimo Kaimo reikalų komiteto narys pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Lietuvos žemės ūkio tarybos nariai teigia, kad politikų ir žemdirbių diskusija būtų konstruktyvesnė, jei prieš pateikiant Vyriausybės priemonių planus ir priemonės, ministerija pirmiausia aptartų juos su ūkininkais. Antraip būtų kartojamos praeitos Vyriausybės klaidos – pavyzdžiui, kuomet dar nebuvo parengta nacionalinė klimato kaitos strategija, bet jau buvo priimtas priemonių planas jai įgyvendinti.  Ūkininkų atstovai atkreipė dėmesį, kad su Aplinkos ministerija bei Seimo Kaimo reikalų komitetų pavyksta bendradarbiauti lengviau nei su tiesiogiai jų klausimus kuruojančia ministerija.

Taip pat, buvo pabrėžta, kad Lietuvos Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 m. ir Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje žemės ūkiui keliami labai aukšti uždaviniai, susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į atmosferą mažinimu, nors Lietuvos žemės ūkio CO2 išmetimo į atmosferą rodiklis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Plane numatyta įpareigoti žemės ūkio sektorių iki 2030 metų pasiekti beveik 9 proc. šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimo sumažėjimą. Pasak žemdirbių asociacijos tai reikštų, kad įgyvendinus visus žaliojo kurso reikalavimus, žemės ūkio produkcija smuktų 25 procentais.

„Mano nuomone, formuojant bendrą žemės ūkio politiką, Kaimo reikalų komitetas ir Žemės ūkio ministerija, kuri rengia konkrečias priemones, turėtų bendradarbiauti glaudžiau, kad vykdytume direktyvas siekiant konkrečių tikslų, o ne dėl pačių direktyvų“, – sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Juozas Baublys.

Kita opi problema – specialistų trūkumas žemės ūkio sektoriuje. Dabartinės aukštosios mokyklos neparuošia reikiamo kiekio žemės ūkyje galinčių dirbti specialistų. Viena to priežasčių – per aukštas konkursinis balas, stojant į aukštąją mokyklą ir taip motyvuotos jaunuolius iš regionų paliekant be galimybės įgyti specialybę, reikalingą konkurencingai veikiančiam sektoriui. Lietuvos žemės ūkio taryba pasiūlė įvesti motyvacinį balą į bendrą konkursinio balo sandarą – tai turėtų padidinti įstojančių skaičių, kurie baigę mokslus grįžta dirbti ir gyventi į kaimą bei palaiko vietos bendruomenių gyvybingumą.