Liberalai: užsieniečių priėmimo tvarka laisvėja, nors galėtų būti laisvesnė

Galimybė laikinai dirbti net nelegaliems imigrantams ir kuo įmanoma trumpesnės migracijos procedūros – tai pažangūs pasiūlymai, kuriuos antradienį apsvarstė Seimas. Tuo metu šalyje studijuojančių užsieniečių galimybės likti Lietuvoje po studijų vis dar nedžiugina, atkreipia dėmesį Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai.

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Arminas Lydeka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ naujoje redakcijoje įrašytą užsieniečio teisę „dirbti praėjus 18 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos“ vertina kaip revoliucinę.

„Priėmus įstatymą, galimybę dirbti turėtų netgi atkeliavę nelegaliai ir negaunantys leidimo pasilikti asmenys. Po 18 mėnesių jie gaus laikiną leidimą dirbti Lietuvoje, pasirūpins savimi patys ir nekabos valstybei ant sprando, kol valstybė juos išsiųs arba perkels“, – sako A. Lydeka.

Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata mano, kad naujasis „įstatymas liberalus – ar bent jau kaip žingsnis liberalėjimo linkme“. „Vis dėlto kai kurios nuostatos šokiruoja. Viena vertus, Lietuva pasirengusi priimti talentus, ieškome jų po visą pasaulį. […] Kita vertus, Lietuvoje lieka gyventi vos 7 proc. studijas baigusių užsieniečių. Didžiausia problema – biurokratinės kliūtys, kurias reikia įveikti studijas baigusiam užsieniečiui, nusprendusiam pasilikti ir dirbti Lietuvos labui“, – plenariniame posėdyje teigė Seimo narys.

R. Lopatos duomenimis, štai Estijoje 50 proc. studijuojančių užsieniečių lieka šioje šalyje gyventi ir po studijų.

Liberalų sąjūdžio frakcija ragina kitas Seimo frakcijas pasiūlymus dėl užsieniečių padėties vertinti strategiškesniu požiūriu ir labiau paisant nacionalinių interesų. „Ateityje siūlysime dar labiau liberalizuoti įstatymą, ypač trumpinant užsieniečių prašymų nagrinėjimo terminus. Visų imigrantų ir pabėgėlių prašymams išnagrinėti optimalus terminas – mėnuo“, – teigia A. Lydeka.

Plenariniame posėdyje antradienį Premjerė Ingrida Šimonytė sutiko, kad terminus būtų galima dar trumpinti, tačiau tai bus įmanoma valstybėje sulaukus „normalumo būsenos“. „Esame nusiteikę terminus trumpinti, vis dėlto trumpinti ne kokybės sąskaita ir ne Migracijos departamento sąskaita, kad jie nebegalėtų galvos virš popierių pakelti“, – sakė I. Šimonytė.