Liberalai: Ukraina kovoja už laisvę kaip reiškinį

Kruvino karo metinių išvakarėse Liberalų sąjūdis visus pakvietė savo popietę paskirti pokalbiui apie Ukrainą diskusijoje „Nenugalimas laisvės siekis: Ukraina“. Vilniaus rotušėje vykusiame renginyje aptarta parama Ukrainos žmonėms, jos kovotojams, karo pasekmės visam pasauliui bei pokyčiai tarpvalstybiniuose santykiuose. Diskusijoje dalyvavo Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius, Seimo narys, Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata bei Gedimino legiono vadovė dr. Eglė Radvilė.

„Karas brendo ne dieną, ne savaitę ir ne mėnesį. Atsiminkime tą laikotarpį: sekėme situaciją ir matėme laipsnišką rusijos kariuomenės koncentraciją. Dar iki karo veikėme su Ukrainos draugų grupe, vykstančius procesus aiškindavome kolegoms Europos Parlamente. Drauge su Baltijos valstybėmis, kaimyne Lenkija buvome dažniausi diskusijų ir perspėjimų iniciatoriai. Viskas dabar būtų daug sunkiau, jei iki tol nebūtų buvę to nuoširdaus įdirbio. Džiaugiuosi, kad mūsų nuolatinės pastangos rusijos pavojų laikyti Europos dėmesio centre ir bandymas nutiesti kelią šiandienos sprendimams yra išgirstas ir įvertintas. Bet darbas nebaigtas tol, kol Ukraina nelaimėjo“,– diskusijoje kalbėjo liberalas, Europos Parlamento narys P. Auštrevičius.

Jam antrino ir Gedimino legiono vadovė dr. Eglė Radvilė: „Nereikia pamiršti ne tik materialinės pagalbos, bet ir nuolatinio informacinio palaikymo. Kaip štai praėjusiais metais drauge su Neringa Rekašiūte ir Rūta Meilutyte į Lietuvą vežėme smėlį iš Bučos ir kvietėme žmonės ateiti, pabūti kartu, sodinti gėlės ir pagerbti karo aukas. Ką gali padaryti kiekvienas? Visur kur vykstate – pasakokite, koks žiaurus šis karas. Mums gal ir atrodo keista, tačiau ne visi žmonės tai supranta“.

Diskusijos dalyviai ne kartą minėjo, kad Ukraina šioje kovoje ne viena. Kartu su ja – demokratiška Europa, sąjungininkės iš viso pasaulio ir daugybė bendruomenių. Ukrainą palaiko aibė verslo, politikos ir visuomenės lyderių bei socialinių iniciatyvų. Pastarosios ginkluotą Ukrainos kovą remia dar nuo 2014 metų.

„Mane vis dar maloniai stebina pilietinės visuomenės aktyvumas, jų inciatyvos ir nevyriausybinių organizacijų veikla. Dažnai parodau jų surinktų lėšų skaičius savo kolegoms Europos Parlamente. Jie negali suvokti kaip mes suaukojame tokias sumas. Kaip liberalas, matau prasmę šių iniciatyvų veiklas stiprinti valstybiniu lygmeniu ir paramą teikti būtent per jas. Jie tai daro pigiau, lanksčiau, greičiau ir sugeba pasiekti tolimesnes vietoves Ukrainoje“,– teigė europarlamentaras P. Auštrevičius.

„Veikdami su Gedimino legionu išmokome pamoką, jog visuomet reikia daryti tiek, kiek gali. Kol suveikia biurokratijos aparatas – gali būti ir per vėlu. Vasario 24 dieną Gedimino legionas gavo pirmąjį signalą, jog turime padėti evakuoti vaikus iš sugriauto pastato. Vėliau Bučoje sukūrėme informacinį centrą ir užsiėmėme viskuo: nuo bunkerių valymo, dažymo iki tarpinstitucinių susitarimų, kai žmonės prašė medikų pagalbos. Darbai vyksta iki šiol ir už tai turime būti dėkingi savanoriams“,– Gedimino legiono savanorių patirtimi dalinosi organizacijos vadovė E. Radvilė.

Kaip veiksime toliau

Liberalas, Seimo Ateities komiteto pirmininkas R. Lopata teigė tikintis, jog iki šios Seimo kadencijos pabaigos Ukraina karą laimės. Pasak R. Lopatos, jau turime kalbėti ir apie investicijas iš privataus sektoriaus Ukrainos infrastruktūros atkūrimui. „Pirmiausia atgautose teritorijose bus reikalingas išminavimas, kad gyventojai jaustųsi saugūs ant savo žemės. Tačiau valstybę atstatant fiziškai kertinį vaidmenį galėtų atlikti stambios investicinės užsienio kompanijos, kai kurios tam ruošiasi jau dabar. Pilnu pajėgumu tą gali padaryti ir lietuviški globaliai veikiantys verslai”,– teigė Seimo narys.

Prie Ukrainos miestų ateities kūrimo aktyviai prisideda ir E. Radvilės vadovaujamas Gedimino legionas. Jo savanoriai ne tik vykdo humanitarinę pagalbą, bet ir padėjo Bučai parengti išmaniąją miesto strategiją, kartu su lietuviais įkūrė mokyklą. „Kiekvieną penktadienį turime pokalbius su kolegomis iš Ukrainos, vieno jų metu kolega paprašė palaukti, kol jis uždarys langą, nes vėl skamba oro sirenos. Tačiau jis sėdi ten, kalbasi su visa komanda ir planuoja išmanią Ukrainos ateitį. Tai žavi ir įkvepia“,– įžvalgomis dalinosi E. Radvilė.

Liberalo P. Auštrevičiaus teigimu, ne mažiau svarbu kalbėti ir apie Ukrainos europeizaciją, jos tapimą lygiavertėmis partnerėmis su kitomis Europos Sąjungos narėmis, kaip ta galimybė kadaise buvo suteikta Lietuvai. „Prieš savaitę mūsų frakcija Europos Parlamente „Renew Europe“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Ukrainos prezidento V. Zelenskio partija „Sluha narodu“ siekiant perduoti turimą politinę patirtį. O kalbėdami su jų atstovais visuomet girdime kertinį apsisprendimą jų vizijoje – atsikurti orientuojantis į ateitį. Todėl esu tikras, jog šis toliaregiškas požiūris Ukrainą padarys dar labiau europietiška ir dar stipresne mūsų partnere“,– diskusijoje kalbėjo P. Auštrevičius.

Iš kokių klaidų pasimokėme?

Europarlamentaro manymu, Europa gana ilgai neigė galimo karo faktą ir stokojo pasiruošimo agresijai. Toks puolimas ne tik nebuvo prognozuojamas, bet kai kuriems agresorė buvo dar ir partnerė. „Iš tiesų pamatėme, jog Europa buvo labai pažeidžiama karo akivaizdoje. Tai, jog žmonės nesuprato šios situacijos rimtumo, rodė pasiūlymai nupirkti penkis tūkstančius šalmų. Dar gerai, kad Ukrainai nebuvo pasiūlyta pasivaišinti penkiais tūkstančiais sriubos dubenėlių skambant europietiškai muzikai. Visgi išvadas padarėme, tapome daug stipresni, nes iki tol, neturėdami priemonių apsisaugoti, rizikavome viskuo, kuo taip didžiuojamės. Ir dabar turime išlikti proaktyvūs“,– pabrėžė liberalas P. Auštrevičius.

„Klaidų padaryta ir nacionaliniame lygmenyje. Viena jų, mano požiūriu, neišspręstas poligono klausimas, kuris butų užtikrinęs kur kas didesnį saugumą mūsų valstybei. Tačiau labiausiai neramina sociologinės apklausos, kuriose teigiama, jog tik 14 procentų Lietuvos gyventojų būtų pasiryžę ginti valstybę. Tokių spragų būti tiesiog nebegali“,– teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys R. Lopata.

„Per visą šį laikotarpį vienas pokalbis man įsiminė labiausiai. Gaminome žvakes Ukrainos žmonėms, kovotojams ir perduodami palinkėjome taikos. Žvakes perimantis žmogus mums pasakė, jog taikos jiems nereikia, jiems reikia pergalės“,– apibendrino Gedimino legiono vadovė E. Radvilė.