Kitokia signataro nuomonė: Sausio 13-oji turėtų likti edukacine diena, o ne laisvadieniu

Seimo liberalas signataras Eugenijus Gentvilas abejoja, ar verta Sausio 13-ąją iš atmintinos dienos paversti nedarbo diena, nes toks būdas nubrauktų datos minėjimo įdirbį Lietuvos ugdymo ir mokymo įstaigose.

Kovo 11-osios akto signataro manymu, paskelbus Sausio 13-ąją nedarbo diena, jaunoji karta nebebūtų tinkamai ruošiama istorinės atminties pamokose.

„Visi norime, kad Sausio 13-oji tautos atmintyje liktų kaip galima ilgiau ir giliau. Jeigu iš jos pašalinsime jaunąją kartą, šiandienę ir būsimą moksleiviją, ar tikrai į jos galvas įkalsime Sausio 13-osios didžiulę prasmę? Mokyklos šią dieną mini stipriai ir masiškai, visus kviečia į bendrą patriotinę pamoką. Jeigu Sausio 13-ąją mokyklos nedirbs, niekas ten nebeuždegs žvakelių. Ar tėvai žadins ir lieps vaikui aštuntą valandą ją uždegti? Ne, tą dieną vaikui greičiausiai bus leista ilgiau pamiegoti“, – Seimo posėdyje antradienį sakė E. Gentvilas.

Kito liberalo Simono Kairio manymu, paskelbus Sausio 13-ąją nedarbo diena, ji gali virsti vaikų laisvalaikio alternatyva pokalėdiniu laikotarpiu. „Mes diskutuojame apie laisvadienį. Norėtųsi išsaugoti tai, kas vyksta mokyklose, užuot nedarbo dieną vežus vaikus pramogauti kur nors į vandens pramogų parką“, – Seimo posėdyje sakė jis.

E. Gentvilas dar pastebi, kad Seimo Pirmininko Sauliaus Skvernelio pateikto projekto aiškinamajame rašte pastebėtinas prieštaravimas. Siūlant keisti susiformavusią Sausio 13-osios minėjimo praktiką, šios datos reikšmė grindžiama argumentu, kuris, atmintiną dieną pavertus laisvadieniu, nebetektų reikšmės: „Visos tą dieną dirbančios institucijos, ugdymo įstaigos gyvą atmintį puoselėja tą dieną pradėdamos uždegant languose prisiminimo žvakeles; vyksta įvairūs renginiai, minėjimai, tų dienų skaudūs įvykiai prisimenami mokyklose, universitetuose. Visos simbolinėmis tapusios akcijos galėtų vykti nedarbo dieną“. Tokios gyvos atminties akcijos greičiausiai sunyktų, nes institucijos ir mokyklos nebedirbtų.