Karantino padarinius regionams lengviau išgyventi padeda gamybos įmonės

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 m. sausio-balandžio mėnesių valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 3,2 proc. arba 106,3 mln. eurų mažiau nei 2019 metais tuo pačiu laikotarpiu.

Ministerijos teigimu, jei kovo mėnesį pajamų rezultatus daugiausiai lėmė įmonių likvidumo problemos, dėl ko jos naudojosi galimybe atidėti mokesčių mokėjimą, reikšmingesniam pajamų surinkimo susitraukimui balandžio mėnesį įtakos jau turėjo ir prastesnis kovo mėnesį vykdytos įmonių veiklos rezultatas.

Pavyzdžiui, nedarbo lygis Plungės rajone per karantiną ūgtelėjo 24 proc., tad Plungės rajono meras Audrius Klišonis atsargiai vertina 2020 metų perspektyvas.

„Stiprios ir didelės gamybos įmonės mūsų rajonui tikrai padeda lengviau išgyventi karantiną ir jo ribojimus. Turime aktyvią žuvies produktų įmonę, ji – vienas didžiausių darbdavių rajone, todėl ir staigaus bedarbių šuolio nepajutome. Kita vertus, kelios stambios gamybos įmonės rajone yra ne tik galimybė, bet ir šiokia tokia silpnybė – jeigu joms kas atsitiktų, mes labai greitai pajustume pasekmes. Čia kaip su posakiu apie tai, kad rizikinga visus kiaušinius laikyti vienoje pintinėje. Vis tik, matome, kad įmonės, kurių rajone turime per pusšimtį, stengiasi laikytis visų saugumo reikalavimų, todėl tikimės, kad taip yra ne tik pas mus, bet ir visoje Lietuvoje“, - akcentuoja liberalas A. Klišonis.

Plungėje bedarbių skaičius pakilo nuo 1751 (š.m. kovo 1 d.) iki 2144 (š.m. gegužės 1 d.). Apskritai nuo metų pradžios rajono biudžetą pildantis Gyventojų pajamų mokestis (GPM) sumažėjo apie 10 proc. nuo planuotų pajamų, t.y.: 562 tūkst. eurų. Gegužės mėnesį situacija, deja, nepagerėjo.

Turizmo sektorius tikisi šiltos vasaros

Daugiau turizmo paslaugų įmonių turintys Trakai tikisi, kad šių metų vasara grąžins pavasario praradimus.

„Panašu, kad dauguma šiemet atostogauti liksime Lietuvoje. Tad tikėtina, kad didesni vietinių turistų srautai bent iš dalies kompensuos pavasarinius praradimus. Šiuo metu vadinamojo svetingumo paslaugų tiekėjai gyvena tik viltimi, kad vasara bus gera“,- neabejoja Trakų rajono merė liberalė Edita Rudelienė.

Pasak merės, per pastarąjį mėnesį  registruotas nedarbas rajone pakilo iki 9,7 proc. (balandžio pradžioje jis buvo 8 proc.). Per balandžio mėnesį Užimtumo tarnyboje registruoti 2856 darbo ieškantys  žmonės. Pernai tokiu pat metu rajone nedarbas siekė 6,1 proc., o darbo ieškančiųjų skaičius buvo 1483.

Tauragės meras Dovydas Kaminskas apgailestauja dėl prarasto įdirbio į iniciatyvas, turėjusias skatinti turizmą.

„Labai stengėmės įrengti vietas ne tik keliaujantiems, bet ir viešojo maitinimo, apgyvendinimo įstaigoms, renginių organizatoriams. Tikėjomės renginių, švenčių, koncertų. Deja, dabar matome, kad bent jau šiais metais įrengtos erdvės gali likti pustuštės. Tačiau tikime, kad mūsų pastangos atsipirks kitais metais, kai vėl galėsime organizuoti pilnaverčius renginius“, -  vylėsi D. Kaminskas.

Gamybos įmonės karantiną jaučia skirtingai

Karantino ribojimams paveikus verslą, bedarbių skaičius Tauragės savivaldybėje išaugo 600 žmonių. Nors toks skaičius rajonui nėra gerai, Tauragės rajono meras D. Kaminskas tikina, kad jei rajone nebūtų didesnių gamybos įmonių, situacija būtų dar prastesnė, o savivaldybės pastangos pritraukiant investicijas į gamybą vienareikšmiai atsiperka.

“Šiuo laikotarpiu įmonės gamybos procesų nestabdė taip užtikrindamos žmonių darbo vietų stabilumą. Žinoma, kai kurių sektorių gamybos įmones sumažėjusi užsienio rinkų paklausa vis dėlto paveikė, tačiau tos įmonės tikisi sklandaus ir greito atsigavimo. Tauragės rajone veikiančios gamybos įmonės įdarbina ne tik Tauragės rajono gyventojus, tačiau ir žmones iš visos apskrities”, - sako Liberalų sąjūdžio narys D. Kaminskas.

Elektrėnų rajono mero Kęstučio Vaitukaičio teigimu, nors savivaldybėje įsikūrusios apie 150 gamybos įmonių, labiausiai baimintasi dėl vežėjų.

„Galvojome, kad jiems dėl bėdų Europoje bus mažiau darbo. Tačiau realybė kitokia – tos įmonės, kurios dirba su Vakarų Europa, darbo turi ir dabar, panašu, kad jiems didelių problemų nebuvo“, - pasakoja K. Vaitukaitis.

Liberalų politiko teigimu, šiuo metu kur kas sunkiau yra smulkiam verslui, kuris neturi galimybių greitai atnaujinti veiklos, o ir pradėjus dirbti, dažnai sulaukia ne pagalbos, o tikrintojų ir sankcijų. Apie tai netiesiogiai byloja vien per balandį 243 tūkst. eurų savivaldybėje kritęs GPM surinkimas.

Elektrėnų meras siūlo valstybei nuoširdžiai padėti smulkiajam verslui, juolab, kad įtaka savo įplaukomis į valstybės biudžetą tik nedidele dalimi nusileidžia stambiajam verslui. Savo ruožtu Elektrėnai smulkųjį verslą remia pagal galimybes – atleidžiant nuo patalpų nuomos mokesčio karantino laikotarpiu.