K. Šetkus. Trys sėkmingos M – mokslas, merginos, moterys

Vasario 11 dieną pasaulis mini Tarptautinę mergaičių ir moterų moksle dieną. Prieš 100 metų mus galėjo stebinti sėkminga moteris ar mergina mokslininkė, tačiau dabar tai ne tik savaime suprantamas dalykas, bet ir dalis sėkmingo mokslinių tyrimų recepto. Mokslininkės sėkmingai dirba tiek mokslo institucijose, tiek pažangiausiose mokslo rezultatus  komercinančiuose versluose.

Nors tam tikrose srityse skirtumai išryškėja, ypač statybų, puslaidininkių, IT ir kitose technologiniuose moksluose, kur tradiciškai vis dar dominuoja vyrai, tačiau, jei moteris demonstruoja aiškią lyderystę, kompetencijas ir žinias, ji turi visas galimybes pasiekti aukštumas.

Tai parodo ir pasaulinė patirtis – moterys gali demonstruoti lyderystę ir technologijų srityje. Pavyzdžiui, Susasn Wojcicki – Youtube CEO – pirmame dešimtuke įtakingiausių moterų Pasaulyje sąraše, turi 4 vaikus, gyvena Kalifornijoje, pradėjo karjerą nuo Google kaip sėkminga mokslininkė. Kitas pavyzdys – Sheryl Sandberg COO Facebook („chief operation officer“), milijonierė, turi 2 vaikus, gyvena Kalifornijoje, dar vienas pavyzdys – Angela Ahrendts, kuri dirba su mažmenine prekyba APPLE, užima vadovaujančias pareigas, ir yra viena iš kompanijos plėtros iniciatorių.

Iš tik moksle dirbančių pasaulio moterų lyderių – Fabiola Gianotti – dalelių fizikė, pirmoji CERN generalinė direktorė moteris bei Lene Hau, kuri tyrimų metu šviesos spindulį pristabdė iki greitai važiuojančio dviračio greičio bei tapo viena garsiausių fizikos pasaulyje.

Lietuvoje lyderiaujančios mokslininkės moterys ar merginos taip pat ne išimtis – Urtė Neniškytė (VU), Ieva Pikulskienė (VU), Agnė Vaitkevičienė (Froceth), Aurelija Žvirblienė (VU), Inga Matijošaitytė (VU biotechnologijos asociacija), Vaiva Lesauskaitė (LSMU), Rima Balašnikienė (Aconitum) ir kt. Visų ir neįmanoma išvardinti.

Moterys moksle Lietuvoje negali stebinti – Lietuva EUROSTAT duomenimis lenkia visas ES šalis pagal moterų skaičių moksle ir technologijose  – apie 58 proc., kai Europos vidurkis – tik 41 proc., pasaulyje šis skaičius siekia apie 30%, o aukščiausio lygio tyrėjų ar akademinių grupių vadovių – tik 17%. Nobelio premijos laureačių – tik apie 4%.

Statistika rodo, kad Lietuva turi puikią terpę inicijuoti dar daugiau mokslo tyrimų, inovatyvių verslų, kurių kūrėjos yra moterys. Tačiau negalime džiaugtis tik pilka statistika – peržiūrėjus universitetų, mokslo institutų vadovus, atskirų fakultetų vadovaujančius asmenis – moterų vienetai.

Nemažai merginų po studijų pasirenka mokslininkės karjerą, tačiau tęsiant karjerą mokslo ar akademinėse pozicijose, ypač tiksliųjų mokslų, tyrimų vadovų pozicijose vis dar dominuoja vyrai. Tam būtina tiek mokslo bendruomenės požiūrio kaita, tiek viešos iniciatyvos, skatinančios moterų ir merginų įsitraukimą į mokslą, ypač jau nuo ankstyvo mokyklinio amžiaus.

Moterys mokslininkės turėtų būti dažniau matomos visuomenei, nes merginoms, kurios nori rinktis mokslininkės karjerą, būtini sektini pavyzdžiai.

Siekiant kuo aktyvesnio moterų bei merginų įsitraukimo į mokslininkų būrį, labai svarbu užtikrinti lyčių lygybę visose srityse, siekti, kad jaunosios moterys turėtų tas pačias galimybes sėkmingai mokslinei karjerai, spręsti socialinius iššūkius motinystės metu bei vienodo apmokėjimo klausimus vėlesniuose karjeros etapuose.