fbpx

J. Varkalys: kitų metų valstybės biudžetas – bene labiausiai orientuotas į socialiai jautrias grupes

varkalys-jonas

Šiomis dienomis Lietuvos žmonės gyvena neįprastoje pandemijos, migrantų krizės ir vidinių įtampų aplinkoje. Nepaisant pastaruosius porą metų besitęsiančių iššūkių su kuriais susiduriame, Lietuvos ekonomika sparčiai augo ir numatomas tolimesnis augimas. Būtent dėl pliuso ženklu pažymėtų ekonominių rodiklių, šalies Vyriausybei ir Seimui pavyko sudaryti 2022 m. valstybės biudžetą, sudarantį galimybes tolimesniam ekonomikos augimui ir investicijoms į pažangą, tačiau kartu ir socialiai jautrų.

2022 m. valstybės biudžetas orientuotas į atotrūkio ir skurdo rizikos mažinimą šalyje. Verta pabrėžti, kad skiriamos lėšos auga visose srityse ir jos paskirstytos taip, jog nebūtų tiesiog išleidžiamos, bet kurtų pridėtinę vertę. Tai itin svarbu, jei norime, kad pokyčius pajustų kuo daugiau šalies gyventojų.

Vienas svarbiausių punktų man – tai, kad socialinei apsaugai kitais metais planuojama skirti 7,9 mlrd. eurų, o tai yra apie 760,0 mln. eurų daugiau nei buvo skirta šiemet.

Kitais metais kilsiantys atlyginimai turėtų paskatinti dirbti tuos, kuriems šiuo metu dirbti neapsimoka. Ženklus atlyginimų kėlimas turėtų sumažinti ir nedarbo lygį šalyje, kuris šiuo metu yra rekordiškai didelis.

Verta pažymėti, kad nuo metų pradžios, kaip niekad iki šiol didės viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimui papildomai planuojama skirti 500 mln. eurų. Tai reiškia, kad atlyginimai kils kone visiems darbuotojams: mokytojams atlyginimas didės maždaug 129,6 eurais, medikams – 132 eurais, vidaus tarnybos darbuotojams – 43 eurais. O bendras pareiginės algos bazinis dydis didinamas iki 181 eurų. Taip pat numatyta didinti ir socialinių darbuotojų darbo užmokestį.

Net 70 proc. dirbančiųjų Lietuvoje pajus atlyginimų didėjimą, nes nuo sausio mėnesio ženkliai didinamas MMA iki 741,1 Eur. „į rankas“, o NPD didinimas palies mažiausias pajamas gaunančius gyventojus. Toks ženklus MMA ir NPD didinimas – stipri parama gyventojams infliacijos metu.

Biudžeto projekte ypatingas dėmesys atkreiptas į skurdo rizikos mažinimą, o pasirinktos priemonės turėtų reikšminai pakeisti šalies skurdo statistiką.

Būtent skurdo mažinimui, lyginant su 2021 m. biudžetu, papildomai skirta net 759,5 mln. eurų. Taigi, teigiamus pokyčius ir ekonomikos augimą pajus ir socialiai jautrios grupės.

Siekiant sumažinti skurdą, viena iš priemonių – didinti pensijas senjorams. Vyriausybė ėmėsi pensijų indeksavimo reformos, dėl kurios žymiai sparčiau ir efektyviau kils pensijos. Pavyzdžiui, Sodros pajamų perviršis, kuris iki šiol grįždavo į valstybės biudžetą, bus skirtas didinti individualiąją pensijos dalį. Kitas labai sveikintinas reformos punktas – bus atsisakoma darbo stažo įtakos iki būtinojo stažo ribos. Tai reiškia, kad pensijos labai ženkliai kils tiems, kurie neturėjo sukaupę pakankamo stažo.

Vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru, o vidutinė socialinio draudimo pensija su būtinuoju stažu didės dar 48 eurais.

Taip pat planuojama plėsti žmonių, gausiančių vienišo asmens išmoką, ratą. Nuo 2022 m. ne tik pagyvenę žmonės, bet ir neįgalieji vieniši asmenys taip pat gaus papildomai 32 eurų vienišo asmens išmoką.

Šiai išmokai numatyta skirti 107,4 mln. eurų, socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia – 17,6 mln. eurų, neįgaliųjų integracijai – 7 mln. Eurų, socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti – 48,4 mln. eurų.

Vis tik biudžeto projekte kai kurių sektorių lūkesčiai nėra tenkinami.

Pradedant naująjį ES paramos laikotarpį, susidaro sunkumų socialinio būsto plėtros procese, plėtojant socialinių paslaugų infrastruktūrą, integruojant priklausomus asmenis į darbo rinką ir užtikrinant šių veiklų finansavimą. Didesni finansiniai ištekliai šioms ir kitoms mažiau finansuojamoms sritims numatomi iš ES paramos programų tik 2023-2024 metais, tad lieka tik apgailestauti, kad kitais metais didesnių pokyčių čia nesulauksime.

Tačiau žvelgiant apibendrintai, pavyko suformuoti socialiai orientuotą biudžeto projektą, kuriame toliau numatoma plėsti socialines paslaugas, neįgaliųjų teises ir paslaugų plėtrą, socialinės apsaugos išmokų tvarumą ir adekvatumą, skatinti ir plėtoti, efektyvinti užimtumo politiką ir tuo pačiu, žvelgiant į ateitį, sudaryti prielaidas kurti galimybių Lietuvą.