fbpx

Eugenijus Gentvilas: Pažeistos pusiausvyros ir liberalizmo iššūkiai

Eugenijus Gentvilas

Šiomis dienomis Liberalų Sąjūdis mini savo 15-kos metų įkūrimo sukaktį. Man, liberalui „iki kaulų čiulpų“, ši data kelia dvejopus jausmus – pirmiausia, džiaugiuosi, kad buvome ir esame politinė jėga, kuriai visuomenė suteikia mandatą ir pasitiki sunkiais mūsų valstybei laikotarpiais. Kitą vertus, skaudu, jog liberalams teko patirti daug audrų, išsiskyrimų ir apmaudžių jų lyderių klaidų, lėmusių prarastą pasitikėjimą liberaliomis vertybėmis.

Tuo pačiu, tai gera proga apžvelgti, kaip Liberalų Sąjūdis atsidūrė ten, kur šiuo metu yra ir su kokiais iššūkiais liberalizmas susiduria Lietuvoje.

Idėja atsiskirti nuo Artūro Zuoko vadovaujamos Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) galutinai išsikristalizavo 2005 m. pabaigoje. Vienasmeniški tuometinio Vilniaus mero A.Zuoko, bei jo aplinkos veiksmai, sudarė prielaidas teigti, kad LiCS greitu metu žlugs.

Tuometinis LiCS lyderis aiškiai parodė savo veikimo metodus – 2004 m. A.Zuokas pabėgo į Varšuvą ir šio pasitraukimo aplinkybės nebuvo išaiškintos ir pagrįstos nei tada, nei vėliau. 2005 m. A.Zuokas tampa įtariamuoju baudžiamojoje byloje dėl piniginių „abonentinių“ santykių su „Rubicon“ bendrove.

Maža to, visi partijos resursai sutelkiami vieno asmens gynybai – už partijos lėšas samdomos viešųjų ryšių agentūros, kurių uždavinys įrodyti A.Zuoko tiesas ir jo, kaip mero nepakeičiamumą. Galiausiai, 2005 m. rudenį A.Zuoko kontroliuojama LiCS valdyba pradeda šalinti kritikus iš partijos, nors pats A.Zuokas iš įtariamojo tampa nuteistuoju.

Natūralu, kad daugybė liberalų nenorėjo likti A.Zuoko ir jo aplinkos įkaitu. Laisvę bei savarankiškumą mylintis žmonės iš visos Lietuvos nenorėjo būti organizacijos, kurioje dominuoja vieno asmens politiniai bei verslo interesai, todėl ėmėsi kurti naują partiją – Liberalų sąjūdį (LS).

Iki tol Lietuvoje visos atskilusios partijos bemat išnykdavo, nes rezultatai rinkimuose būdavo labai blogi. Pirmasis LS bandymas 2007 savivaldos rinkimuose irgi buvo kuklus – tik 51 mandatas. LiCS tuose rinkimuose gavo 182 mandatus. Tačiau jau 2008 m. Seimo rinkimuose LS gavo 5,7 proc. rinkėjų balsų, o LiCS – 5,3 proc. Tai buvo pirmas kartas, kai atskilusi partija aplenkė „motininę“, o visi vėlesni rinkimai šį atotrūkį tik didino. LiCS ne kartą keitė pavadinimus, tačiau vilnietiškas A.Zuoko dominavimas niekada nesibaigė. Tai atvedė LiCS prie išnykimo ir parodė, koks prasmingas ir liberaliems rinkėjams reikalingas buvo LS įkūrimas.

Per pirmąjį dešimtmetį nuo savo veiklos pradžios, Liberalų sąjūdis pasiekė kelis esminius struktūrinius pokyčius: laipsniškai perėmė aktyvius LiCS narius (virš 30 skyrių), rado pusiausvyrą tarp „centro“ ir regionų, ir užtikrino, kad nė vieno skyriaus ar asmeniniai vieno žmogaus interesai nepaverstų įkaitais kitų liberalų.

Toks subalansuotas veikimas davė rezultatus – 2011 m. ir 2015 m. savivaldos rinkimuose gavome Vilniaus, Klaipėdos ir net Kauno merų pozicijas. Kartu didelio palaikymo sulaukėme ir regionuose – Varėna, Trakai, Elektrėnai, Jurbarkas, Tauragė, Gargždai, Plungė, Joniškis, Akmenė, Anykščiai ir t.t. dažėsi oranžine spalva. Mano dar 1996 m. pasakyta tezė: „ kiekvienam kaimui po liberalą“ artėjo prie realybės.

Tačiau atėjo 2016 m. gegužės 12 d., kai tuometinis partijos pirmininkas Eligijus Masiulis buvo sulaikytas su „dėžute“ ir tuomet atrodė, kad viskas baigta ir su liberalais. Mūsų bendruomenei tai buvo bene juodžiausios dienos.. Bet aš ne be reikalo prieš tai pabrėžiau, kad partija nebuvo vieno asmens, skyriaus ar grupuotės įkaitas. 2016 m. Seimo rinkimuose pasiekėme kol kas vieną geriausių rezultatų – LS gavo 9,06 proc. rinkėjų balsų. Tiesa, vyko aiškiai matomi struktūriniai bei geografiniai pokyčiai – didmiesčiuose pavyko laimėti tik vienoje vienmandatėje, o kiti vienmandatininkai išrinkti vien tik kaimiškuose rajonuose. Ypač skaudūs praradimai buvo Vilniuje, nors tuometinis partijos pirmininkas R.Šimašius ėjo sostinės mero pareigas.

Atrodė, kad partija turėjo kurti infrastuktūrą, kuri atspindėtų kintantį miestų ir regionų balansą. Tačiau tuo metu sostinės meru buvęs partijos pirmininkas didžiausią dėmesį ir finansus skyrė Vilniui, visos Lietuvos liberalus palikdamas savo interesų lauko užribyje. Taip balansas buvo pažeistas ir vilniečio LS pirmininko konfliktas su partijos kolegomis regionuose sukūrė naujas skirties linijas partijoje tarp Vilniaus ir regionų.

2017 m. rudenį R.Šimašiui atsistatydinus iš Liberalų Sąjūdžio pirmininko pareigų, Vilniaus meras su savo artimiausia aplinka 2019 m. įkūrė Laisvės partiją.

Todėl aš, daugiau nei tris dešimtis metų šalies politikoje dalyvaujantis asmuo, galiu drąsiai tvirtinti, kad bet koks pusiausvyros pažeidimas tarp partijos svorio centrų, tarp sekretoriato ir skyrių, „galios centrų“ ar siaurų interesų grupių atsiradimas yra pragaištis partijai.

Liberalų sąjūdžiui švenčiant 15-ąjį gimtadienį ne tik sveikinu visus liberalių pažiūrų piliečius. Esame savo kailiu skaudžiai patyrę per daug, kad kartotume praeities klaidas. Todėl tikiu ir linkiu, kad Liberalų sąjūdis visada vertins kiekvieno asmens ar skyriaus indėlį, laikysis užsibrėžtų idėjinių linijų, ras sutarimą su bendraminčiais bei užtikrins skaidrumą ir padorumą politikoje.

Ir pasieks dar daug naujų pergalių!…